Kartais gyvenimas pasisuka visiškai kitokia linkme, nei esi jį suplanavęs. Taip į mano žaidimų pasaulį įsisuko kompanija „Ubisoft”. Viskas prasidėjo nuo „Far Cry 5”. Patiko. Margas ir besikeičiantis pasaulis, o ir veiksmo kaip gerame nuotykių filme. Tada visame gražume pasirodė „AC: Odyssey”. Didelis pasaulis, nuostabi kovos sistema ir daugybę smulkių detalių. Žaidžiu dar ir šiandien. Nauji metai, nauji galvosūkiai. Susidariau net sąrašą, ką šiais metais maigysiu. Bet iš dangaus nusileido „The Division 2”, o ir kompanija pasisiūlė. Teko srėbti košę. Pabandysiu atsakyti ar verta lįsti į šitą „košę malošę”. Tad pirmyn narsuolį/narsuolę, lekiam į Takeši pilį „The Division 2” žaidimą!
KOMANDA
Nori Tu ar nenori, bet šis žaidimas atsiveria visu gražumu, kai žaidi su draugais. Paklausi kodėl? Todėl, kad jis sukurtas žaisti su draugais. Gali eiti į mūšį ir vienas, bet kaip sakoma „vienas lauke ne karys”. Jei neturi draugų, ne bėda. Žingsniuojant nuniokotomis Vašingtono gatvėmis, vis girdėsite pagalbos liniją. Tai žaidėjai, kuriems reikia pagalbos. Taip žaidimas bando užmegzti ryšį su kitais žaidėjais. Vieno mygtuko paspaudimu ir Tu atsidūri, kito agento paraleliniame pasaulyje. Ištiesus pagalbos ranką, užplūsta geros emocijos. Argi ne tiesa? Ir negi norėsi būti vienas pats savo „Division 2” klane?
Jei „merkiate” savo laiką šiame žaidime ir dar neturite klano, prašom junkites į mūsų klaną „ADAR” (Playstation 4 savininkai). Bendrausime ir žaisime drauge.
PASAULIS
„Division 2” pasaulį, galima apibūdinti vienu žodžiu – Dinamika. Čia viskas keičiasi realiuoju laiku. Paros ciklas, orų kaita, mūšių vietos, patruliuojamos zonos. Todėl saugiausia sustoti yra saugumo punktuose (ang. „safe house”). Kitaip visada galima gauti kruša kulkų į krutinę.
Kiekvienas rajonas turi savo atmosfera. Čia nerasite „Fallout” dydžio pasaulio, bet čia viskas atrodo natūraliau. Nukritę lėktuvai, palikti automobiliai, daugybę šiukšlių ir masė žmonių kūnų. Miestas su skirtingu kontrastu ir daugybę smulkių detalių. O jų įvairovė stulbina.
MECHANIKA
Pats žaidimo principas paimtas iš visiems gerai žinomo žaidimo „Gears of War”. Žaidėjas turi remtis priedanga ir taip kovoti su priešais (ang. „cover base shooter”). Nors atrodo nieko kaip ir sudėtingo, tačiau kova vyksta dažniausiai keliais lygiais, skirtingais reljefais.
Skirtumas žaidžiant solo ar su komanda, yra gana nemažas, nes tenka kovoti su daugybę taikinių vienu metu. Komunikuojant, taktiškai yra daug lengviau įveikti priešus, nei žaidžiant vienam. Plius kiekvienas narys gali naudoti iki dviejų skirtingų įgūdžių. Tad galimybių arsenalas yra daug didesnis.
DIRBTINIS INTELEKTAS
Prisipažinsiu, dirbtinis žaidimo intelektas labai teigiamai nustebino. Priešai nebėra „be smegenų lakstanti mėsa”. Jie komunikuoja tarpusavį, bando prikelti sužeistus narius, ir seka Tavo judėsius bei veiksmus. Prasidedant mūšiui, jie stengiasi kaip įmanoma geriau pasislėpti ir apsupti savo priešą t.y. mane. Todėl esi visada priverstas žiūrėti į mini žemėlapį, kur vyksta judėjimas. Pradelsi ir girdi kaip iš užnugario šaukia „F@## The Division”, o po kelių sekundžių „Game Over”. Tada ir man iš burnos pasipyla „B$#$ kas per š%$^$”, nors žinau kad pats kaltas 🙂
INVESTICIJA
Paskutiniu metu, bandau išspausti iš žaidimų viską ką jis suteikia žaidėjui. Žinodamas, kad „Division 2” turinys suplanuotas mažiausiai 2 metams. Jaučiuosi užtikrintas, kad panašaus turinio žaidimo nepirksiu kelis metus. Be abejo, viskas gali pasikeisti (pvz. „Destiny 2”). Visgi netikiu, kad „Ubisoft” susimaus, nes jie žino kas buvo negerai su pirmuoju žaidimu. Skamba kaip reklama, tačiau tai yra tik mano nuomonė, už kurią “Ubisoft” man nemoka. Beje pirmas sezono turinys bus prieinamas visiems nemokamai. Bravo.
Kitą savaitę pratęsiu savo įžvalga apie „Division 2” ir rašysiu apie „Penkis Prieš”.