Slėptuvės 101 Odisėja - Antano dienoraštis - (Fallout 3 pasaulyje) - 2 dalis

Iš germanų kalbos grupės išversta į lietuvių kalbą. Leidykla Kranklys. 2025

Mintys tai labirintas, jei nori iš jo išeiti turi visus išleisti. Skalsos frazė VXII aktas.

Pamenu stoviu prieš veidrodį ir klausausi pranešėjo balso, – Vidutinė gyvenimo trukmė saugykloje devyniasdešimt trys metai. Būk stiprus! Būk sveikas! Būk gyvas! Kovok už savo bendruomenę slėptuvėje 101!, – šaukė diktoriaus balsas. Pradėjau galvoje dėlioti skaičius. Suskaičiavau, kad man dar liko septyniasdešimt aštuoni gyvenimo metai. O po kelių savaičių minėdamas savo šešioliktąjį gimtadienį mintyse išmečiau dar vienus metus į pavėsį. Statistika teigė – Jaunuoli, Tau liko septyniasdešimt septyni metai. Be abejo, jauno paiko paauglio galvoje nelabai dar figūravo kritinis mąstymas. Pasirodo, gali ir tų septyniasdešimt septynerių nenugyventi. Tačiau tuo metu man atrodė, kad manęs dar laukia labai ilga, tąsi gyvenimo atkarpa. Tėvas bandė perduoti kuo daugiau mokslo žinių į mano dar besiformuojančią makaulę. Nepasakyčiau kad Aš ryte rijau jo siunčiamą informaciją, kai kas likdavo, kai kas dingdavo iš mano smegenų pusrutulio. Pamokslai man dažniausiai skambėdavo Aušlavio sveikatos namuose. Ten kur tėvas praleisdavo didžiąją paros dalį. Jei namie jo nerasdavau, tai visada žinojau kad jis tupi su Jonu savo mažoje tvirtovėje. Jis buvo mokslininkas per brūkšnelį daktaras, siekiantis vis naujų žinių per savo kūrybiškai plačią pasaulėžiūrą. Tad natūralu, kad jis viską darė ne visai pagal taisykles, tačiau prievaizdas Bronius nors ir nebuvo patenkintas, bet praleisdavo daug ką pro pirštus. Didysis B buvo racionalus žmogus, ramių hipnotizuojančių akių, jau žilstelėjęs, bet gyvybe trykštantis vyras, tačiau jo nepatiklumas artima aplinka jam buvo didžiausias peilis. Jo vienturtės gimdyvės niekas nepažinojo, o paklausti niekas neįstengė. Net dukrai buvo užrakintas šitas vardas. Jis tik tardavo jai, – dabar tai nesvarbi detalė mūsų gyvenime. Ir nors tėvas nebuvo mėgstamiausias Broniaus bičiulis, bet juos siejo formali draugystė, nes nuo mažų dienų Aš ir Apolonija žaisdavome kartu. O kas nežinote, tai ji buvo vyriausiojo prievaizdo vienturtė duktė. Tamsesnio gymio, tamsiaplaukė ir žalių kaip samanos akių. Jos išvaizda ne vienam sužadindavo norą bent pasilabinti. Grakšti ir žinanti ko nori, einanti savo tiesos keliu ir matymo kampu. Mus laikė nuo mažumės broliu ir sese, tačiau Mes žinojome, kad esame iš skirtingų lysvių atėję į šį pasaulį. Su Apolonija mus siejo labiau smalsumas vienas kitam, nei jaunatviški jausmai. Jie atsirado šiek tiek vėliau. O tokie vaikų santykiai puikiai pasitarnavo tėvui darbe.

Kartą pavyko žvilgtelti į tėvo asmeninę ligonių analizę. Kompiuterio slaptažodį įveikiau iš trečio karto, visai nebuvo sunku, kai žinai savo gimimo metus. Apie vieną iš pacientų jis rašo: Jaunuolis Rupijus kartais dieną iš dienos negali atsikelti iš lovos, tačiau kai pakyla iš jos, atrodo tik tam kad funkcionuotų ir ne daugiau. Rupijus savo baimes ir nepilnavertiškumą bando paslėpti po chuligano kauke. Slėptuvės 101 medicininiai protokolai reikalauja, kad pacientui būtų skiriami stiprūs antidepresantai, bet ar Aš noriu kad šis vaikis visą likusį gyvenimą naudotų chlorpromaziną? Žinojau, kad tėvas negali funkcionuoti kaip robotas, jis visada mąstė pirmiausia kaip laisvasis žmogus, kuriam svarbiausia buvo pacientų sveikata. Sekantis įrašas buvo apie mano simpatiją, tik pats įrašas nekvepėjo simpatiškai. Jo ištrauka: Ir vėl eilinį kartą prievaizdas pareikalavo likti tame pačiame kambaryje, kur vyko Apolonijos medicininė apžiūra. Broniui visiškai nerūpėjo daktaro ir paciento medicininis konfidencialumas. Tikiu, kad jis manimi nepasitiki, bet kas jį verčia nepasitikėti net savo pirmagimiu? Kad ir kas beprotiško skambėtų jo galvoje, tai yra liūdna. Apolonija puiki mergina ir tikėtis, kad ji iškrės kažką visiškai kvailo kaip nėštumas ar dar blogiau sifilis yra tiesiog naivu ir neskanu. Užuodžiau paranoją, o ji kas nežinote yra baisi praraja tarp realybės ir fantazijos. Pasirodo prievaizdo Broniaus galvoje jau senokai gegutė kūkavo. Pasak tėvo užrašų: gydymas įmanomas, jei asmuo siekia socialinių santykių pusiausvyros atstatymo. Bet, tačiau, negi imsi ir pasakysi sau, – „Kažkaip keistai visi į mane dirsčioja, tikriausiai būsiu nukvakęs, laikas man pas daktarėlį”. Deja. Tėvas puikiai nutuokė kokias pasėkmes gali atnešti šis jo atradimas, todėl viskas lindėjo po patalais t.y. jo asmeniniame kompiuteryje. Toliau sekė dar svarbesnė informacija. Pasirodo tėvas į savo slaptuosius eksperimentus įtraukė ir Joną. Eksperimentas 27CE skelbė: Ląstelės vis dar dauginasi įprastiniu būdu, jokios mutacijos nematyti. Jei kas prasiskverbtų pro mūsų geležinį žiedą, neįsivaizduoju ką mums padarytų Bronius. Nenutuokiau nė truputį apie ką čia buvo rašoma, todėl žvelgiau toliau. „Pasiskolinęs” keletą vandens filtravimo lustų nukreipiau dalį elektros energijos čia į kliniką, pagaliau pradedu matyti pirmuosius šio bandymo rezultatus. PP216 ypatingas ir dėl kitos priežasties, Jonas man padėjo pirmą kartą. Tikiuosi jis supranta šio „žaidimo” taisykles. Jo pagalba neįkainojama, – skelbė mano tėvo įrašas pavadinimu eksperimentas PP216. Nurijęs seiles burnoje prisiekiau sau, kad tai turi likti tik mano galvoje, kaip įžadas apie kurį niekam nevalia pasakoti.

Praėjus ne pilnam mėnesiui manęs laukė profesinis G.O.A.T. (Galimybių Orientacinis Asmenybės Testas) vertinimas, kurį kiekvienas šešiolikmetis privalo laikyti. Nuo gautų rezultatų priklauso, kurioje kėdėje sėdėsi likusį gyvenimą slėptuvėje 101. Pakeliui sutikau grupelę klasiokų, kurie save vadino Pogrindžio gyvatėmis. Iš neturėjimo ką veikti susiformavusi mulkių grupuotė. Su gyvatėmis juos siejo nebent jų ploni aštrūs liežuviai. Užtvėrę kelią į klasę, jie tūpčiojo aplink Apoloniją ir kvaksėjo savo garsiais balsais, kad jai baigsis blogai, jei apie juos bus pasakojama didžiajam B. Teko prieiti ir nuraminti juos, – Viskas bus gerai bičiuliai ir tikrai niekas apie Jūsų „darbelius” nesuuos. Pasidžiaugę šiuo „laimėjimu” trijulė nužygiavo į klasę. Landynė turėjo daug akių, matomų ir nematomų, todėl norint pasislėpti nuo išorės turėjai būti sumanus. Vaikščiojimas ir stūgavimas apie pogrindžio šliužus buvo matomas ir taip plika akimi. Bendruomenė į juos žiūrėjo pro pirštus, kaip į eilinį paauglių brendimo laikotarpį norint save kur nors išreikšti. Suaugėliai žinojo, kad G.O.A.T. patikrinimo rezultatai viską sustatys į vietas ir kiekvienas taps visuomenės grandinės dalimi.

Klasėje mūsų jau laukė bendrojo ugdymo mokytojas Teisutis Germantas. – Bičiuliai pasiruoškite lapus ir rašymo priemones. Testą sudaro dešimtys klausimų. Jūsų ateitis priklausys nuo Jūsų pasirinktų atsakymų. Visų dėmesys į ekraną – profesijos nekantraudamos laukia Jūsų! ,- greitakalbe jis išpyškino savo monologą. Jei reikėtų apibūdinti Teisutį, tai į jį panašiausias būtų chameleonas, prisitaiko prie aplinkos tada kai reikia. Žino kada veiksmingiausia įjungti ir išjungti balso stygas. Savotiškas menas. Klasėje be manęs dar sėdėjo septyni klasiokai. Visi iki vieno įsitempę. Kas jei pastatys prie šiukšlių konteinerių? Ate mielas gyvenime, Labas nustipęs žiurkiau,- kol buvau paskendęs apmąstymuose, pasigirdo projektoriaus garsas, tai reiškė kažkieno pradžia ir kažkieno pabaiga. G.O.A.T. klausimynas buvo sudarytas remiantis slėptuvės 101 išgyvenimo teorija.

Keli G.O.A.T. klausimai, kurie man užsifiksavo:

Atliekate praktiką medicinos punkte ir prieš Jus įžengia pacientas su keista kojos infekcija, kuri progresuoja žaibišku greičiu. Jūs esate vienas, nes daktaruolis pietauja. Kokie Jūsų tolimesni veiksmai?

a) Amputuosite atvykėlio koją b) Šauksitės pagalbos c) Skirsite nelaimėliui medikamentų, kad sustabdytumėte infekciją d) Surakinsite pacientą ir žiūrėsite kaip plinta infekcija.

Jūsų senolė Jus pakviečia išgerti arbatos, tačiau vietoje arbatos ant stalo padėtas ginklas. Ji prašo išsiųsti vieną slėptuvės gyventoją į dausas. Ką Jūs darysite?

a) Sutiksite su žilagalvės prašymu ir pasiųsite gyventoją ten „kur jam priklauso” b) Iškeisite savo brangiausią materialią brangenybę už gyventojo gyvybę c) Paprašysite kulkosvaidžio, prašauti gi nesinori d) Pasiūlysite senelei jos pačios „vaistų”.

O paskutinis klausimas yra surežisuota spektaklio pabaiga.

Kas yra neginčijamai pats svarbiausias žmogus slėptuvėje 101, kuris mus gina nuo atšiaurios radioaktyvios dykvietės, kam turėtume būti dėkingi ne tik už viską kas mums duodama, bet ir už savo gyvybes?

a) Prievaizdas b) Prievaizdas c) Prievaizdas d) Prievaizdas.

Po šios nekaltos šešiolikmečių ceremonijos laikas ateina rezultatų aptarimui ir kiekvieno individo ateities performavimui. Klasiokei Giedrai buvo skirta priežiūros specialybė, tai reiškė būti visuomenės „akimis”. Ne tik įskųsti, bet ir prižiūrėti pusgyvius t.y. dar funkcionuoja, bet gyvenimas gėlėmis nebežydi. O pogrindžio gyvačių vadeivai Raimondui buvo pavesta būti kirpėju, kas net privertė prunkštelti Teisutį. Žvilgtelėjau į Raimį, sėdėjo visas pritvinkęs raudonas iš gėdos. Akys žaibavo, lūpas kramtė ir kaip vėjas iš klasės išgaravo. Aišku atėjo ir mano eilė klausytis Teisučio nuosprendžio. – Antanai, atrodo turime naujai iškeptą virtuvės virėją! Laikyk garstyčias už prijuostės, Agurkėli, – kvatodamasis atseikėjo man Teisutis. Galiausiai surimtėjęs mokytojas tarė, – Tik tarp mūsų, Antanai. Šis testas yra tikra pašaipa mūsų ugdymo įstaigai. Visi iki vieno žinojome, kad G.O.A.T. yra tik akių dūmimas. Viskas iš anksto būdavo nusprendžiama prievaizdo kabinete. Ne Mes rinkomės kaip gyvensime ateityje, o už mus viską sprendė viršūnės grietinėlė.

Nuotrupos iš laikinosios atminties:

Slėptuvės 101 Odisėja - Antano dienoraštis - (Fallout 3 pasaulyje) - 2 dalis - 1-4 pav. — 1-4 (1. Naršau po tėvo kompiuterį. Sužinotų tikriausiai gaučiau vieną pliauską. 2. Akių patikra išliko tokia pati kokia buvo prieš du šimtus metų. 3. Pogrindžio gyvatės suka ratą aplink Apoloniją. 4. Tiesiai šviesiai Apolonija apie pienburnius.)

5-8 (5. Raimundas po liežuvių „apšilimo” prieš G.O.A.T. vertinimą. 6. Prieš patenkant į klasę, kiekvieną jaunuolį pasitinka žodžiai sužadinantys hormonus – Gimdymas yra Jūsų pilietinė pareiga. 7. Mano klasė su Teisučiu viduryje. 8. Mutacija netoleruotina mūsų tvirtovėje.

Slėptuvės 101 Odisėja - Antano dienoraštis - (Fallout 3 pasaulyje) - 2 dalis - 9-12 pav. — 9-12 (9. Senolių išmintis sako, netikėk viskuo ką jie sako. 10. Tai koks svarbiausias asmuo mūsų visuomenėje? 11. Turėjau išsaugoti akimirką, kai Raimis sužinojo kad skus plaukus visą gyvenimą. 12. Mokytojo Teisučio atviri ir drąsūs žodžiai, pagarba.)

Nepraleisk kitų Gamelement įrašų:

Nuotrupos iš laikinosios atminties:

Parašykite komentarą