2019 metai, kai Sony oficialiai paskelbė, kad Playstation Vita gamyba bus nutraukta ir kompanija apleis konsolę. Vita gyvavimas yra įdomi istorija, nors tai nėra pagal pardavimus pasisekusi ir galbūt paskutinė Sony nešiojama konsolė. Tačiau jinai paliko savo pėdsaką žaidimų istorijoje. Man pačiam Vita primena tokias konsoles kaip Sega Dreamcast ir Nintendo Gamecube, kurios žvelgiant į pardavimus nebuvo sėkmingos, tačiau iki šios dienos yra vertinamos žaidėjų. Todėl ją norėčiau apžvelgti ir parašyti. Šį straipsnį išskirsiu į dvi dalis: viena bus Vita aprašymas ir istorija, o kita bus mano asmeninė patirtis su šia konsole ir mano nuomonė apie ją.
Nešiojama konsolė – „draugas” kuris palaikys kompanija kelionėje arba „reikalui” prispaudus.
Kai nori žaisti žaidimus “čia ir dabar” nėra geresnio prietaiso negu nešiojama konsolė. Nuo pat pirmųjų Nintendo game & watch, toliau sekant Gameboy konsolių šeimyną, ją pakeitusios DS ir 3DS, bei dabartiniu namų/nešiojamu hibridu Nintendo Switch. Dėl to Nintendo įsitvirtino kaip dominuojanti kompanija nešiojamų konsolių rinkoje. Konkurentams sunkiai sekėsi prisivyti. Sega išleido Gamegear ir Nomad (primena šiek tiek Nintendo Switch, nes tai galima vadinti irgi hibridu tarp namų ir nešiojamos konsolės), Atari Lynx, Neo Geo pocket, net Gameboy kūrėjo Gunpei Yokai – Wonderswan negalėjo konkuruoti su Nintendo konsolėmis.
Kol į rinką neatėjo kitas modernių konsolių gigantas Sony, pasinaudojęs savo sėkme su Playstation namų konsolių rinkoje, išleido Playstation Portable dar žinoma kaip PSP. Kaip pirmas žingsnis į nešiojamų konsolių rinką, PSP pasirodė visai neblogai. Pardavimai buvo didesni negu prieš ją išleistų nešiojamų konsolių, kurios bandė konkuruoti su Nintendo. Ir atrodė, kad Sony pavyks padaryti ko kitiems nepavyko – užimti Nintendo dominuojama nešiojamų konsolių rinką. PSP pasirodė pakankamai gerai, parduoda virš 80 milijonų konsolių. Bei iš visko ką Sony sužinojo ir išmoko su PSP, nes problemų buvo įvairiausių nuo tapatybės paieškų (PSP savo laiku buvo žaidimų ir multimedijos įrenginys, naudojęs specialiai jam sukurtus UMD diskus. Panašiai kaip ir DVD, juose buvo leidžiami filmai, prieš tai kai dar išmanieji telefonai negalėjo atstoti nešiojamų multimedijos platformų) iki piratavimo, bei modifikacijų (Nintendo konsolėms piratavimas nebuvo svetimas, bet su PSP tai buvo labai paplitę, netgi geresnis būdas žaisti PSP žaidimus, negu Sony siūlė. Žaidžiant žaidimus iš atminties kortelės taupė energijos sąnaudas ir PSP baterija ilgiau tarnaudavo). Sony sukūrė PSP pakaitalą ir sekančią nešiojamą konsolę.
Playstation Vita kaip PSP beveik viską ką turėjo pirmtakas paėmė ir pagerino. Nors dydis nelabai pasikeitė, bet skirtumai buvo matomi tiek išvaizdoje, tiek juntami „geležyje”. Pirmiausia galima pastebėti, kad Vita pasižymi analoginės valdymo svirtelės (tai turbūt pirmoji nešiojama konsolė kuri jas turi), kurios valdymą trečio ir pirmo asmens žaidimams padaro malonesni ir artimesni namų konsolėms. Kalbant toliau apie valdymą, Vita turi lietimu valdomą nugarėlę ir ekraną, tai idėjos kurios turėjo leisti naujus valdymo stilius su Vita, bet retas kuri žaidimas išnaudojo juos taip, kad būtų verti dėmesio (panaši situacija su Playstation 4 valdymo lietimu zona, kuri buvo beveik užmiršta žaidimų kūrėjų). Pirmieji vita modeliai naudojo, nuostabu OLED ekraną (retai kuris įrenginys naudoja šią vis dar naują technologiją). Jis padėjo žaidimas parodyti gražiau atrodančias spalvas, ypač juoda atrodė realiau, negu LCD pateikiamos pilkšvos juodos mišinys. Vita vietoje prieš tai minėtų UMD naudoja specialius kartridžus, kurie išsprendė žaidimų krovimo ir energijos taupymo problemas. Bet kartu Vita naudoja išskirtines atminties korteles kurios buvo sukurtos jai ir pasižymėjo aukšta kaina, bei prastesne kokybe palyginus su panašiomis micro SD kortelės. Brangios kortelės buvo viena iš labiausiai žinomų problemų ir žaidėjai vis tai prikišdavo Sony. Pagal savo galia, Vita galima laikyti tarp Playstation 2 ir Playstation 3.
O Vita galėjo net nuotoliniu būdu transliuoti žaidimus iš Playstation 4 konsolės, kas kaip idėja skamba labai viliojančiai, bet realybėje susiduriama su daug problemų. Transliacijos dėl prasto ryšio dažniausiai trūkinėja, net esant patalpoje kuria nuo konsolės skiria sieną jau kildavo nesklandumai. Pradžioje Playstation 4 žaidimų kūrėjai įtraukdavo šią funkcija į žaidimus ir būdavo pateikiamos valdymo formos pritaikytos Vita valdymo lietimu zonoms. Netgi po to kai pačiai Vita pardavimai neaugo kaip buvo norėta, jinai buvo siūloma kaip priedas prie Playstation 4 žaisti žaidimus nuotoliniu būdu (šiomis dienomis tai galima daryti su nešiojamu kompiuteriu arba tam tikrais telefonų modeliais) ir sulaukė komplektų kurie siūlė įsigyti abi konsoles kartu (nors atskirai jos kainavo pigiau).
Bet visa tai nelabai padėjo ir Vita pardavimai nebuvo pasiekimas kurio Sony norėjo. Bet buvo pakankamai gerai, kad būtų išleista atnaujinta slim versija, kuri pasižymėjo geresniu mygtukų išdėstymu, micro USB jungtimi (nereikia naudoji specialaus kroviklio, dabar tinka bet kuris su micro USB jungtimi), baterija tarnavo beveik valanda ilgiau, bet buvo atsisakyti puikaus OLED ekrano. Dar Vita turėjo modelį, kuris nešiojama konsolę perdarė į namų mikro konsolę. Japonijoje buvo pavadinta „Vita TV“, o kitur „Playstation TV“. Tai dar vienas būdas pritraukti žaidėjus parduodant perdaryta Vita kaip mikro konsolę. Tuo metu buvo manoma, kad mikro konsolės gali tapti nauja forma žaisti žaidimus namuose. Ypač po 5 minutes trukusios OUYA sėkmės. Tačiau labai greitai Vita TV buvo pamiršta. Vita gyvavimo laikotarpis gali atrodyti kaip bandymai atrasti konsolės paskirti. Nors kaip nešiojama konsolė tuo laiku, iš „geležies” pusės buvo labai patrauklus pirkinys, visais atvejais jinai lenkė savo konkurentą Nintendo 3DS. Vienintelis 3DS išskirtinumas, tai pavadinime naudojamas 3D ekranas, kuriam nereikėjo akinių, bet kuris buvo pamirštas per gyvavimo eiga (buvo išleisti 2DS modeliai, kurie neturėjo 3D funkcijos). Tačiau vien galia nepadėjo, kai…
Silpnoji Vita pusė buvo žaidimai. Skirtingai negu Nintendo 3DS, kad jinai neturėjo tokio plataus žaidimų katalogo ir Sony pagrindinės studijos nedirbo ties Vita žaidimais. Iš pradžių Vita buvo pristatoma kaip nešiojama konsolė kuri gali perkelers namų konsolių galimybes žaidėjams neštis kur jie norės. Atrodė su žaidimais iš tokių serijų kaip Uncharted, God of war, Metal gear solid, Borderlands, Killzone, Assassins creed, Mortal Kombat, Need for speed… Ir tai nebuvo tiesiog prastesnės žinomų žaidimų versijos skirtos nešiojamoms konsolėms. Žaidimai buvo išleidžiami vienu metu Vita kartu su namų konsolių versijomis. Atrodė visa tai įspūdingai (Ypač žinant, kad Sony savo serijas kurias išleido Vita konsolei skyrė kurti mažesnėms studijoms, kurios tai buvo kaip kelias parodyti ką gali), kai galėjai žaisti tą pati žaidimą, tiek namie, tiek prie didelio televizoriaus ir nešiojamos konsolės mažesniame ekrane jį turėti kur panorėjus.
Galima galvoti Vita tapo nešiojama AAA žaidimų mašina, bet deja po neblogo starto išlaikyti tempo nepavyko. Konsolės pardavimams stojant, mažėjo ir išleidžiamų AAA žaidimų skaičius, jų kūrimo išlaidos buvo sunkiai padengiamos pardavimais. Dėl to nuo AAA žaidimų mašinos, jinai perėjo prie indie ir Japonijos rinkos žaidimų aparato. Indie bendruomenės susidomėjimas Vita padėjo tapti platforma, kurioje galėjo sulaukti dėmesio žaidimams kurie sunkiai galėtų konkuruoti kituose konsolėse. Indie ir nišiniai žaidimai Vita padėjo tapti kultine konsole, kuri nors nepasižymėjo masine sėkme, bet kurią labai vertino lojalūs jai žaidėjai.
Kaip minėjau pradžioje, kitoje dalyje aprašysiu savo asmenine patirtį su Playstation Vita. Apžvelgsiu šią konsolę iš savo perspektyvos, bei pateiksiu savo nuomonę apie šią konsolę kuri verta daugiau dėmesio. Laukite tęsinio.