Sugrįžtu su antrąją dalimi apie Playstation Vita (toliau vadinsiu Vita). Pirmoje bendrai aprašiau šią konsolę. Dabar ketinu papasakosiu savo asmeninę patirtį su šita konsolę.
Kai Vita buvo paskelbta, aš nelabai kreipiau dėmesį į ją. Aš turėjau Playstation portable (toliau vadinsiu PSP), tačiau PSP manęs nelabai sužavėjo. Nors palyginus PSP su Nintendo DS (toliau vadinsiu DS), jos „geležis“ buvo pažangesnė ir žaidimai grafiškai atrodo daug geriau. Tačiau DS kaip nešiojamos konsolės patogumas dėl dizaino ir talpesnės baterijos, bei didesnio kiekio kokybiškų žaidimų, buvo priežastis dėl kurios ją vertinau labiau negu PSP. Tai paveikė mano pasirinkimą, kai išėjo sekančios kartos nešiojamos konsolės.
Nintendo 3DS (toliau vadinsiu 3DS) buvo mano akiratyje nuo pat pradžių, skirtingai negu Vita. Ir kai gavau proga įsigyti vieną iš šių konsolių, rinkausi 3DS. Šis pasirinkimas vien buvo dėl to, kad Nintendo nešiojamos konsolės man nuo vaikystės buvo artimos. O dar su 3DS galėjau žaisti DS žaidimus, tai pasirinkimą padarė dar patrauklesnį. Ir po kelių metų atsirado proga artimiau susipažinti su Vita.
Pirmoji proga man buvo gavus Vita TV, dar žinoma kaip Playstation TV vakaruose. Iškeičiau savo atliekamą 3DS į ją. Ir pirmasis įspūdis buvo tiesa sakant nelabai teigiamas. Dauguma žaidimų kuriuos norėjau išbandyti Vita TV nepalaikė ir kaip namų konsolė jinai man neatrodė patraukli. Su ja galima naudoti Playstation 3 ar Playstation 4 pultus, antrasis variantas geresnis, nes pultelio lietimui jautria zoną buvo galima naudoti kaip Vita lietimui jautrų ekrąną. Bet kadangi nelabai išnaudojau Vita TV, tai nusprendžiau ją parduoti. Šiomis dienomis galvoju, jog Vita TV galėjo būti perdaryta į Playstation Classic, kuris turėtų funkcija pirkti papildomus žaidimus iš PSN, o ne vien viltis, jog mėgstamas žaidimas būtų pridėtas į ribotą katalogą. Bet čia jau būtų kita tema.
Galiausiai man pasitaikė progą, įsigyti Vita pirmąjį modelį už gerą kainą. Šį kartą patirtis su Vita buvo daug malonesnė, pirmas žaidimas kurį galėjau išbandyti buvo „Persona 4 Golden”. Aš prieš tai nežaidžiau šios JRPG serijos ir daugelis teigė, kad tai vienas geriausių žaidimų Vita konsolėje. Tai pamaniau, kad pradžia bus gera. Likau nustebintas tiek Vita, tiek „Persona 4 Golden”. Tai buvo puiki kombinacija, kuri prikaustė mano dėmesį. „Persona 4 Golden” žaidimas išsiskyrė prieš kitus JRPG žanro žaidimus, kuriuos esu žaidęs. Veiksmas vyksta mažame Japonijos miestelyje. Po truputi turime įsilieti į miestelio ir mokyklos gyvenimą. Istorija yra paauglių mokyklos drama, sumaišyta su paranormalia fantastika. Mišinys, kuris viens prie kito labai dera. Puikų žaidimą papildo ir puiki konsolė. Vėliau atsirado proga atsinaujinti savo įprasta juoda Vita konsolę į raudoną, riboto leidimo tik Japonijoje išleistą konsolę. Kuri atrodo pasakiškai. Bei dar įsigijau Vita Slim modelį.
Vita su savo „geležimi“ galima sakyti drąsiai lenkia 3DS. Jos nuostabus OLED ekranas atvaizduoja ryškias ir gilias spalvas (Vita Slim atsisakė OLED ekrano ir naudojo įprasta LCD). Kurios man į akį iš karto krito ir kuo negali pasigirti jokia kita man bandyta nešiojama konsolė. Pagal savo formą ir pagaminimo kokybę, Vita jaučiasi kaip įrenginys, kuris yra skirtas rimtiems žaidėjams. Kurie žaidimams skiria nemažai savo laiko. Patogu ją laikyti ilgesniuose žaidimų sesijose. Pirmoji nešiojama konsolė su dviem svirtelėmis, kaip tik tinkama pirmojo asmens šaudyklėms žaisti. Forma kuri pritaikyta ilgesniems laiko tarpams žaisti. Liečiamas ekranas ir galinė zona papildo, kaip vadinamosios gimikos, kurias nedažnai savo noru naudoju. Man asmeniškai įsiminė jos magiškas miego režimas. Kai palikus konsolę, jame atrodo, lyg elemento resursai visiškai nenaudojami, ir Vita galėtų išgulėti amžinai (yra atvejų kai po pusės metų miego režime Vita rodė tiek pat įkrauta baterija kaip prieš „užmigdant“). Visa tai kartu su kokybiškomis medžiagomis pagamintoje konsolėje. Atrodytų kas galėtų su ja būti blogai.
Pirmiausia ką pastebėjau buvo baterija. Mano 3DS nepasižymėjo ilgai tarnaujančia baterija palyginus su DS. Bet Vita tarnavimas dar trumpesnis, kas nešiojamai konsolei yra labai svarbu (gerai, kad yra tas „magiškas“ miego režimas ir Vita Slim modelis turėjo ilgiau laikančia bateriją, bet pirmasis modelis man yra visada pagrindinė Vita). Kameros kaip ir 3DS tikrai prastos, net pagal to meto standartus, geriau jų nenaudoti. Dar prie to prisideda Sony sukurtos atminties kortelės, kurios pasižymėjo savo „išpusta“ kaina, nors jos buvo net blogesnės negu įprastos micro SD ir daugumai Vita žaidėjų tapo kaip skaudus anekdotas. Tačiau visa tai netrukdytų jeigu Vita tik būtų turėjusi krypti ir Sony palaikymą.
Nors ir skirtingai negu Nintendo, Sony apleido konsolę be didelės kovos. Bet aš pats tik pradėjau ją tyrinėti. Vita dar man patiko dar dėl to, kad palaikė Playstation 1 (Vita viena iš geriausių konsolių su kuriai galima žaisti klasikinius Playstation 1 žaidimus. Jos ekrane jie atrodo puikiai) ir PSP žaidimus. Tris Sony konsolių kartos vienoje vietoje, tikrai patrauklus variantas. Esant akcijai įsigijau Metal Gear Solid: Peace walker, turbūt vienas geriausių PSP žaidimų ir tikrai ne tingus nešiojamoms konsolėms pagrindinių žaidimų variantas. Ir jį galėjau pereiti su viena iš labiausiai žaidėjų neįvertintų konsolių. Jinai man priminė Sega Dreamcast (toliau vadinsiu Dreamcast). Savo laiku puikia konsolę, kuria pasidžiaugti galėjo palyginus nedaug žaidėjų. Kaip ir Dreamcast, taip ir Vita. Abi žaidimų konsolės man pasirodė puikios, bet nesugebėjo patraukti pakankamai dėmesio. Kai konsolė buvo apleista gamintojo, jos gyvavimą bando prailginti fanai.
Vita kuris jau laikas kaip sulaukė būdų ją „atrakinti“, bet dauguma jų reikalavo specifinių sąlygų. Patys „nulaužėjai“ sakė, kad neskelbs būdų kaip nesunkiai pilnai „atrakinti“ Vita iki kol Sony visiškai neapleis konsolės. Galiausiai tai nutiko 2019 metais. Ir kaip PSP prieš tai, Vita antram gyvenimui buvo prikelta modinimo scenos. Dabar galima išspręsti brangių atminties kortelių problemą, naudodami fanų sukurta alternatyvą. Žaidimų kurie išleisti tik Japonijoje, priėjimas tapo lengvesnis, ypač tų kurių patys kūrėjai neišverčia į anglų kalbą. Įvairiausių senesnių konsolių palaikymas, naudojant emuliatorius. Panašiai kaip PSP prieš tai, Vita tapo „homebrew” aparatu. Joje galite žaisti, net žinomas pirmo asmens šaudykles kaip „Quake 3” ir „Half life”. Jeigu esate Vita fanas ir norite daugiau „išspausti“ iš konsolės, visa tai leis džiaugtis didesniu konsolės potencialu. Ypač žinant, kad Sony nieko naujo jai nepasiūlys.
Šiomis dienomis Vita nors ir artėja link saulėlydžio, bet fanų dėka vis dar neketina būti užmiršta. Aš pats ja naudojuosi darbe per pertraukas. Dar turiu nemažai žaidimų kurios norėčiau išbandyti pirmą kartą („Uncharted: Golden Abyss”, „Metal Gear Solid collection”). Ši konsolė man bus kaip vieta kur galėsiu pasiekti Playstation 1, PSP žaidimų katalogus. Manau Vita yra viena geriausių nešiojamų konsolių. Kadangi horizonte nesimato jos pasekėjos, tai bent ką turime yra puiki žaidėjo „draugė“.