Moon Crystal

„Nintendo“ vaikystėje man suteikė daug įsimintinų akimirkų. Nors ir apie šią žaidimų kompaniją būdamas vaikas nieko nežinojau, tačiau jos „vaisiai“ nuguldavo mano namuose. Kadangi „Nintendo Entertainment System“ (Sutrumpintai „NES) nė vienas neturėjome, tai „klonai“ mums suteikė tą patį džiaugsmą, ką 90-ųjų laikų vaikams, kurie turėjo originalias NES konsoles. Kadangi buvome pypliai, tai disketės keliaudavo iš vienų rankų į kitas, taip supažindinant mus su vis didesnę „Nintendo“ žaidimų biblioteka. Tuo metu apie žaidimų vertimus irgi nieko nebuvome girdėję, tad svarbiausia buvo įstatyti disketę ir pliekti viską iš eilės. O kartą eilė atėjo nuotykių žaidimui „Moon Crystal“.

„Moon Crystal“ dienos šviesą išvydo 1992 metais, kai NES konsolė jau keliavo „į pavėsį“. Kūrėjas „Hector“ išleidęs šį nuotykių žaidimą Japonijoje, tikėjosi jį išleisti ir Vakaruose, tačiau jų planams nebuvo lemta išsipildyti. Vakaruose NES žaidimų kompiuteris greičiau nuėjo užmarštyn, nei Japonijoje (prie to labiausiai prisidėjo žaidimų kompiuteris SNES). Todėl įvertinus rinka, buvo prieita, kad „Moon Crystal“ lokalizacija nebus pradėta, o žaidimas liks „tekančios saulės šalyje“.

20190224

„Moon Crystal“ siužetas prasideda dar nepaspaudus „START“ mygtuko. Jame pasakojama apie Mėnulio kristalą, kuris turi antgamtiškų galių, o jo pagalba galima prikelti numirėlius. Tai žinodamas piktasis grafas Krimsonas pasiunčia nindzes, kurios ne tik pavogia minėtą brangakmenį, bet ir pagrobia pagrindinio personažo žaliaplaukio jaunuolio Riki Sleiterio šeima. Ir be abejo jaunuolis leidžiasi į nuotykių kelią, norėdamas sužinoti kas už viso to slepiasi. Įdomu tai, kad po kiekvieno lygio istorija tęsiasi ir joje susipažįstame su dar kitais veikėjais, kurie atskleidžia naujų detalių apie kitus personažus.

Iš pikselių sukurti vaizdo intarpai šiame žaidime atrodo labai gerai. Naudojamos ryškios spalvos, kurių pagalba kūrėjas „Hector“ bando perteikti siužeto emocijas. Puikiai nupiešti personažų portretai, sukuria 90-ųjų anime (japonų animacija) laikotarpio dvasia.

20190225-4

Iš viso mūsų lauks šeši lygiai, kurie skirsis ne tik savo išdėstymu, bet ir priešais, bei galvosūkiais. Grafiškai šio žaidimo varikliukui, tikrai neturiu priekaištų, nes gerai padirbėta su spalvų palete, o ir lygių detalizacija verta dėmesio. Visgi, kai kurie priešai atrodo labai blankiai. O pirmajame lygyje (pavadinimu „Evil Forest“) patirsite efektą vadinama „kraujuojančios akys“. Skamba linksmai, bet šis efektas yra akims „peilis“. Būkite atsargūs, nes mirguliuoja kaip reikalas. Kūrėjai žaidimo lygius išmėtė per kelis skirtingus „langus“, to pasekoje mes nematome kas mūsų laukia, kai lipame į viršų ar leidžiames į apačią. Aišku kaip ir daugelyje NES žaidimų, priešai visada atsiranda iš naujo.

Šio žaidimo taip lengvai neįveiksite, jei neišmoksite priešų judėsių, lygių dizaino. Kartais atrodo neįmanoma pereiti tam tikros vietos nepraradus gyvybės. Tačiau pritaikius tam tikra taktika, Jus prabėgsite vietas, kurios anksčiau atrodė sunkiai įveikiamos. Todėl nenustebkite, kad teks kartoti tam tikras vietas, ne kartą ir ne du kartus. Tikriausiai tai žinodami, kūrėjai sukūrė nesibaigianti „continue“, kurio pagalba tęsime kelionę šiame pasaulyje.

Įdomi žaidimo savybė (kurią teks naudoti…ir naudoti) yra „grab the ledge“. Dažnai šokinėjant teks kabarotis nuo atbrailų, tai darysite dažniau nei kovosite su priešais. Į pagalbą mums ateis skrynelės, kuriose bus įmanoma rasti įvarių bonus daiktų, pvz. geresnis ginklas, dvigubas šuolis ar papildoma gyvybė. Tikriausiai pati keisčiausia savybė bus nemirtingumas, kurios pagalba turėtume „bėgti ir nieko nebijoti“, tačiau dėl žaidimo klaidos, dažniau Jus tapsite nematomas, ne tik priešams, bet ir sau. O dar keisčiau, kad pradėjus naują lygį, visi Jūsų „užtarnauti“ bonus atributai dingsta kaip į vandenį.

20190225-3

Garso takelis puikiai dera prie žaidimo pasaulio atmosferos. Vienas tinkamiausių pavyzdžių yra ketvirtas „kambarys“, kai Riki skuba pasiekti salą. MIDI garsų kratinys savotiškai skubina žaidėją savo greita melodija. Vienas pastebėjimas, „NES laikais“ Japonijos žaidimų industrija kūrdavo vienus „skaniausių“ garso takelių. Faktas ^^

Apibendrinant „Moon Crystal“ žaidimą, jis tikrai vertas žaidėjų dėmesio. Nors ir nėra sunkiausias savo klasėje, bet norint jį įveikti, turėsite išmokti ir perprasti žaidimo pasaulį. Kadangi originali versija yra be vertimo, visgi žaidimą galima žaisti ir jį pereiti. Istorijos galbūt pilnai nesuprasite, tačiau siužetą ir jo vingius „pagausite“. Bet norintiems pilnai išnarplioti žaidimą, siūlau užsukti čia. Rasite fanų pilna anglišką vertimą, kurio pagalba žaidimas taps prieinamesnis ir įdomesnis. Smagaus 🙂


Primenu, kad pasidalinę “Gamelement“ turiniu su kitais, mums padedate tobulėti ir pasiekti auditorija, kuri apie mus dar nežino.

Norite nepraleisti mūsų įžvalgų, apžvalgų ir straipsnių pirmieji? Sekite mus paspaudę dešinėje mygtuką “Follow GamElement“.

Jei Jums patiko šis įrašas, prašau pasidalinkite savo Facebook ar Twitter paskyrose.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *