Ką gi pagaliau sulaukėme liepos mėnesio ir startavome su pirmuoju Gamelement iššūkiu, jei dar kas neskaitėte, tai prašome užeiti čia ir susipažinti ką veiksime liepos mėnesį. O Aš pradedu savo įrašų seriją, kaip man sekasi šiame „challenge”.
Šį mėnesį, mano vienintėlė žaidimų konsolė, bus Sony kompanijos pasididžiavimas Playstation 2. Asmeniškai, tai mano pirmasis žaidimų aparatas, pirktas už savo pinigus. Pamenu lėkiau į T O P O parduotuvę, kad galėčiau ją nusipirkti, tai buvo Slim modelis. Pirmi kartai kaip sakoma būna vykę arba nevykę, o juos visada mes prisiminsime, tai ši konsolė sukelia man tik teigiamus atsiminimus. Bet, mes susirinkome čia skaityti ne memuarų, o imti į rankas seniai nusipirktus žaidimus ir pagaliau juos išbandyti, išgręžti ir su šypsena padėti atgal į lentyną.
Pirmiausią reikėjo pasiruošti, tad susiradau Playstation 2, jos laidus (supančiotus ir suminkytus bele kaip). Pultelis pagaliau išvydo dienos šviesą, visas paskendęs dulkėse ir kitų spąstų žymėse. O, kad viskas būtų įžiūrimiau ir skaniau, pasijungiau OSSC aparatūką, kurį sukonstravo žmogus-meistras Edmundas (geriau žinomas slapyvardžiu red-cat_eX). Viską susijungus pasirodė Playstation 2 meniu, ojeee tas garsas, tas vėjo-jūros bangų garsas, ši ekstazė nukėlė mane atgal į praeitį, koks tai nuostabus garsas. Kompanijos Sony garso dizaineriai yra aukščiausios rūšies individai, lenkiu galvą.
Kai atėjo eilė žaidimams, pasirodo ne tiek Aš jų daug ir turiu, „TIK” 53 žaidimai. Šių dienų mąstais, tai yra ne daug, mažai, kruopelytė. Tačiau, tai žaidimai, kuriuos pirkau, nes norėjau išbandyti ir skirti jiems savo laiką, o ne tam, kad jie nugultų lentynoje ir būtų tik tam, kad būti (nes tokių daiktų turime ir taip užtektinai). Iš karto atmečiau RPG galvosūkius, jei imsiu, tai gali būti nebaigsiu ir to vieno žaidimo per liepos mėnesį. Tad į mano sąrašą pakliuvo šie laimingieji:
- Ace Combat: The Belkan War
- The Bouncer
- Canis Canem Edition
- Haunting Ground
- Metal Gear Solid 3: Snake Eater
- Okami
- Prince of Persia: The Sands of Time
- Resident Evil Code: Veronica X
- SNK versus Capcom: SVC Chaos
- The Suffering: Ties That Bind
- XIII
Pirmasis žaidimas, kuris papuolė po ranką, buvo „The Bouncer”. Šis kompanijos Squaresoft kūrinys turėjo pademonstruoti ir išspausti visą galią iš Playstation 2 „mašinos”. Su nekantrumu atsidariau dėžutę, įkišau diską į konsolę ir uždaręs dangtelį, pradėjau laukti vaizdų. Pasitiko labai panašus meniu, kaip „Parasite Eve” (nuostabus siaubo RPG žaidimas, skirtas Playstation One konsolei, kūrėjas taipogi Squaresoft), jei esate žaidę mano minėtą žaidimą, tai prisimenate tą intro, vaizdai greitai keičiasi, garsai plyšta ir po kelių sekundžių tyla. Taip ir čia, po viso BOOOM, tyla. Spaudžiu X mygtuką, lėtas labai meniu, komandos atrodo atsilieka keliomis sekundėmis, tačiau Aš pasiruošęs, reikia veiksmo, gi čia fighting žanro žaidimas!
Greitai prieš tai permetu akimis žaidimo instrukciją, kad žinočiau apie ką čia istoriją, kokie veikėjai manęs laukia ir kokios mygtukų kombinacijos. Pakeliu akis į televizorių ir čia prasideda ganėtinai gražūs CG vaizdai, parodomi trys pagrindiniai veikėjai, bariukas, mergina ir ninzės skubančios į bariuką. Be abejo užuodžiu, kad kažkas bus negero. Ir še, ninzės įsiveržia į barą, mergina bėga iš baimės, o mes pagaliau gauname veiksmo. Tačiau turiu sustoti, nes čia gavau mažiau veiksmo, nei eidamas į darbą pėstutę. Kai prasideda kovą, norisi pagreitinti žaidimą 10x greičiu, nes viskas čia taip išskridę, viskas taip lėtai juda. O personažų judėsiai, sunku juos ir nupasakoti, bet pabandysiu: kreivos kojos smūgis, šleivos kojos smūgis, riestos rankos smūgis, apsisukimas aplink save ir smūgis į dausas. Kai pasibaigia žaidimo veiksmas, kuris dažniausiai trunka 5 MINUTES, mes leidžiames vėl į CG pasaulį ir stebime filmą. O sugrįžę iš lėtargo miego, spaudome mygtukus arba leidžiame laiką bėgdami tuščiais koridoriais. Didžiausią malonumą pajutau ne nuo žaidimo, o nuo Playstation 2 pultelio vibracijos, privertė sugrįžti vėl galybę metų atgal. (O Playstation 4 pulteliai ar vibruoja? nes nebeprisimenu.)
„The Bouncer” galima pereiti per valandą, išjungus visus filmukus. Gal kūrėjai taip ir buvo sugalvoję, nes žaidimą pradeda trys personažai turėdami visi po G žymę. Pasirinkę personažą ir pasijudesiavę (nes negalime vadinto to muštynėmis), mes gauname taškus, kuriais keliame savo lygį ir tuo pačiu savo žymę. Žaidime dažniausiai kaunames mes ir du draugiški NPC, kurie dažniausiai nepadeda, o šokinėja kaip beždžionės. Perėję žaidimą, galimą vėl pradėti jį iš naujo ir toliau tobulinti personažus, nežinau koks čia buvo Squaresoft tikslas, bet kiek teko girdėti, tai šis žaidimas patyrė didelį fiasko ir niekas jo nenori prisiminti. O Aš ne tik prisiminiau, bet ir įveikiau ir gal dar kartą įveiksiu, ir galbūt dar kartą įveiksiu…bet ką Aš čia juokauju, tikriausiai laiko neužteks.
Už kelių dienų tęsiu savo murmėsius, nes pasirodo tenka senus žaidimus valyti, kai jie nenori pasileisti, bet apie tai kitoje iššūkio dalyje.
Kas dalyvaujate liepos mėnesio challenge, nenuleiskite pirštų ir akių, nes viskas daroma dėl mūsų pačių (skamba kaip propaganda), bet veidrodis nemeluoja. Cheers!