Liepos mėnesio challenge #DantųPasta

Kadangi šis liepos mėnuo panašus į spalio mėnesį (bent Lietuvoje), tai dažniausiai žmonės slepiasi kur nors po stogeliu. „Ir kaip čia nubaidyti tą lietų greičiau?“ – pagalvoji krapštydamas pakaušį. Po kelių sekundžių, žiūri ogi pultelis įsitaisęs rankose ir kaip katinas murkia,- „ppppaspausk staaaart, ppppaspauk“. Ir spaudi, ir pradedi, ir žaidi lietaus blaškomas. Kaip ir šis liepos mėnesio iššūkis, Tau vis primins, kad verkia Tavo pamiršta žaidimų biblioteką, kad laikas ją prisiminti. O Aš toliau dalinuosi savo rašliava apie „Liepos mėnesio challenge“ Playstation 2 žaidimų pasaulį.

Tikėjausi, pereiti nors dar vieną Playstation 2 žaidimą, tačiau, visgi, bet neperėjau nė vieno daugiau žaidimo. Nors už lango ir švilpauja ne vasariškas vėjas, o saulė slepiasi už pilkų debesų, vis atsiranda neatidėliotinių reikalų pvz. kaip Retromanų suvažiavimas (kelių nykštį į viršų). Kaip sakoma vis tie pasiteisinimai. Bet turėjau progą išbandyti du žaidimus: pirmasis, tai prancūzų kompanijos Ubisoft pirmo asmens šaudyklė „XIII“ ir tos pačios kompanijos nuotykių žaidimas „Prince of Persia: Sands of Time“.

Įdomu ar dar veikia „With Network Play“ hmm?

Sutapimas ar ne, bet neseniai žiūrėjau filmą „Bornas: sunaikinta tapatybė“ ir po kelių savaičių pradėjau nuotykius žaidime „XIII“. Tai šis kūrinys savo tematika yra labai panašus į Borno filmus, pagrindinis veikėjas serga amnezija, randamas sužeistas, ieško neaiškūs vyrukai ir daugybę paslapčių atsiskleidžia žaidimo eigoje. Nors oficialiai, šis žaidimas remiasi belgų sukurta grafine novele „XIII“, sukurta autorių Jean Van Hamme ir William Vance. Kas pirmiausia patraukia akį, tai kad šis fps žaidimas naudoja „cel-shading“ pieštinę grafiką. Man šis grafikos stilius LABAI prieš širdies. Tačiau kas patraukia akį, tas „nepatraukia“ rankų, nes valdymas (kalbu apie PS2 versiją) yra sunkiai perpantamas, jis lėtas, o be „auto-aim“ Jus žusite greičiau, nei pasakysite „nebeprisikiškiakopūsteliaujantiesiems“. Praleidau prie žaidimo apie 4 valandas, įspūdžiai neišblėso, tik nervų ląstelės kaltina mane arba žaidimą. Sunku suprasti ar Aš kažką ne taip darau, ar žaidimas yra prieš mane. Taip ir kariauju su juo. Kol galiausiai tenka keisti diską, tačiau apie jį (taip, DISKĄ) norėčiau daugiau papostringauti.

Ar parodys man žaidimas „didijį pirštą“? Štai kur klausimas.

Playstation 2 žaidimą „XIII“ turiu labai seniai, išbandžius liepos pradžioje, pasisuko, pagalvojo, vietomis padelsė, bet žaisti leido. Kai nervai nuslūgo, vėl įkišau kompaktą ir prasidėjo „cyyyk Cyyyyk“, pasirodo „XIII“ užrašas, o po to „juoda skylė“. Čiupau švarią servetėlę (t.y. savo marškinėlių apačią) ir blizginu diską. Ir taip non-stop 5-6 kartus, nu nepasiduoda. Greitai apklausęs porą išmintingų žmonių, supratau, kad į pagalbą reikės kviestis dantų pastą.

Pirmą kartą per 10 metų ėjo praustis

Pats dantų t.y. disko valymo procesas yra paprastas, kaip sumuštiniai be sviesto. Užtepei pastos ir valai, suki, poliruoji. Tada nuplauni po vadeniu ir leidi kompaktui nudžiūti. Šis „atgaivinimo“ būdas nėra 100 procentų patikimas, vieniems pavyksta, kitiems ne, čia kaip sakoma viskas nuo geros auros. Man pasisekė, žaidimas užsisuko, pasileido ir galėjau toliau jį žaisti. Bravo mano pastai.

Princas ir jo žaidimas

Žaidimas „Prince of Persia: Sands of Time“ yra tas žaidimas, kurį pasileidžiu, kai „XIII“ praranda savo žavėsį. Nors pirmas įspūdis šios didžios serijos žaidimo, man buvo priešingas t.y. pabandęs pirmas 10 minučių, nebenorėjau daugiau jo žaisti. Visgi viskas apsivertė, ir žaidimui vis daugiau atsiskleidžiant, Aš pradėjau po truputį juo mėgautis. Nors žaidimo spalvų paletė, vis dar man atrodo kaip nykumo įsikūnijimas. Kas šiame kūrinyje labiausiai man išryškėjo, tai žaidimo eiga ir pačios istorijos pasakojimas, princo žodžiais. „PoP:SoT“ judėsime savotiškais „kambarių-langais“, kur turėsime išspręsti lygio galvosūkį ir judėti toliau. Įdomus sprendimas yra laiko atsukimas, jei užkliuvote ar užsigavote, spaudžiame L1 mygtuką ir grįžtame atgal. Nors kovos sistema ir nėra pagrindinis žaidimo varikliukas, tačiau ji (bent po kol kas) yra antras nykumo įsikūnijimas. Užkliuvo man ir tai, kad nėra subtitrų. Ir dar, bevartydamas žaidimo instrukcija užtikau komišką Ubi pastraipą, paskaitykite.

Jei Ieškai „čytų“, suk mūsų numeriuką

Man įdomu kiek su šiais žaidimais turėsiu kantrybės, nes jau mintyse matau „Resident Evil: Code Veronica“. Reikia jį pagaliau pereiti, esu pradėjęs gal kokius penkis kartus ir vis apsileidžiu, tačiau ne šį kartą. Užsirašykite mano žodžius.

Dar liko daugiau nei 20 dienų Gamelement iššūkio, prisidėk ir Tu, nebijok seni žaidimai turi dar daug parako. Patvirtins tai Retromanai. Bonne Chance!

p.s. O čia jei nepasileistų piktasis diskas, Dėkui Retromanui 🙂

XIII Double flavor 🙂

Įvedę savo el. pašto adresą dešinėje puslapio pusėje, gaukite pirmieji naujausias mūsų naujienas, apžvalgas ir straipsnius el. paštu.

Primenu, kad pasidalinę “Gamelement“ turiniu su kitais, mums padedate tobulėti ir pasiekti auditorija, kuri apie mus dar nežino.

Jei Jums patiko šis įrašas, prašau pasidalinkite savo Facebook ar Twitter paskyrose.

2 mintys apie „Liepos mėnesio challenge #DantųPasta“

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *