Lietuvaičių kolekcininkų vadinamasis „geltonasis auksas” (išvertus – kinietiškos šiukšlės t.y. nostalgija) dažnai savo žaliame sode su juodais apskritais vaisiais turėjo žaidimą „Hudson’s Adventure Island”. Tikriausiai visi iki vieno turėję 90-aisiais Nintendo Entertainment System klonus (kaip Dendi – играют все) buvo išbandę šį platfomerį. Ir visi puikiai prisimena dinozaurų kiaušinius, riedlentę, kirvuką ir be abejo vyruką, kuris pusplikis-basomis kojomis lekia per salą ieškodamas jos galo. Tačiau viskas galėjo pasisukti kitaip, ir jei ne keli kuriozai, kažin ar Mes žaistume „Hudson’s Adventure Island” žaidimą.

Wonder boy giminystė

Truputis istorijos į Jūsų smegenų daržą. „Hudson’s Adventure Island” (tuo metu šis pavadinimas nefigūravo) buvo pradėtas kurti kompanijos Sega arkadinio žaidimo „Wonder boy” pagrindu. Paprastai tariant, norėta iš vienos platformos žaidimą perkelti į kitą platformą. Tačiau čia viskas pasisuko šiek tiek kitaip nei norėta. Nors kompanija Hudson Soft ir buvo įsigijusi licencija perkelti žaidimą į Nintendo Entertainment System žaidimų konsolę, visgi tai buvo tik dalinė licencija. Kūrėjui Escape priklausė žaidimo dizainas, o Sega turėjo nuosavybės teises į „Wonder boy” pavadinimą ir žaidimo veikėjus. To pasekoje Hudson Soft sukūrė savo pagrindinį herojų ir juo tapo populiarus to meto kompanijos veidas – Takahashi Meijin. Bet apie viską dar kartą nuo pradžių – 1985 metais Takahashi pradeda pristatinėti Hudson Soft žaidimus, jam tai puikiai sekasi ir jaunimo tarpe įgauna didelį populiarumą. Tai matydama „valdžia” pradeda organizuoti Hudson Caravan žaidimų turnyrus, skirtus jaunajai publikai. Ir be abejo tuos turnyrus vedė Toshiyuki Takahashi (pilnavardis ^^), kurio populiarumas drastiškai šokteli dar labiau. O vieną dieną pasak jo, kompanijos vice prezidentas misteris Kudo pasakė: „Pagrindinis personažas neatrodo labai stiprus, o Tu šiuo metu esi labai populiarus. Kodėl Tavęs nepasodinus į „Hudson’s Adventure Island” žaidimo roges?”. Taip viskas ir užsikūrė.

Nuotykiai kiaušinių saloje

Įdomus faktas! Kiekvienas regionas „Hudson’s Adventure Island” žaidime turėjo savo herojų: Japonija – Takahashi, Amerika – Master Higgins, o Europa – Master Wigins. Ir kam to reikėjo, galiu tik palinkčioti pečiais, nes neradau atsakymo.

Žaidimo viršelis išduoda, kad istorija tikrai neišskirtinė, be jokios pompastikos. Nugirstame, kad Piktasis Daktaras Raganius (ang. Evil Witch Doctor) pagrobė princesę Leilani ir nusinešė ją ne kur kitur, o į pietų Ramiojo vandenyno salą. Ir kodėl mums jos neišgelbėjus? Ar Jums nieko neprimena ši istorija? Pasufleruosiu santechnikas, princesė, grybuUukai. Tuo metu kopijuoti idėjų nebuvo tabu, nes visi bandė įrodyti kad gali dar geriau ir dėl to niekas per daug nepyko. Ir štai Mes jau saloje, kiekviena salos zona turi keturis lygius, o kiekvienas lygis turi keturis išsisaugojimo punktus. Nors ir atrodo kad žaidimas padeda mums, tačiau vienas neatsargus mygtuko paspaudimas mums kainuoja gyvybę. Jų viso labo yra tik trys. Pridėkime ir tai kad alkio stulpelis vis mažėja, todėl būtina keliaujant rinkti vaisius. Priešiškai nusiteikusių būtybių apstu nuo gyvačių iki juokingai judančių kiaulyčių. Pagrindinis kovos ginklas yra akmeninis kirvukas, back to the past ane?

Bet pagrindinis akcentas „Hudson’s Adventure Island” yra kiaušiniai. Jie kaip maži Kinder siurprizai, kuriuos atidaręs nežinai ko sulauksi. O jų saloje visur pilna – vieni matomi plika akimi, kiti nematomi, bet garsu girdimi. Juos surasti įdomu ir naudinga. Galbūt geresnis ginklas, o gal magiška fėja su kuria nebaisu kelias akimirkas bėgti per salą, o gal tai naujadaras – riedlentė? Kodėl gi ne, čia viskas neiškrenta iš bendro konteksto ir puikiai dera.

Kūrėjai išmaniai padirbėjo su žaidimu ir įtraukė kelis mažus, bet mano manymu puikius sprendimus. Vienas iš jų „Continuing Option„. Šios funkcijos nebus, kol neperskaitysite instrukcijos (Tų laikų instrukcijos, kaip geri walkthrough). Ir jei tik būčiau žinojęs prieš 25 metus, kad šiame žaidime yra continue opcija, galbūt būčiau jį įveikęs? Šį kartą mano kelionė baigėsi ties ketvirta salos zona.

Reziumė

Ir nors piktieji raganiai (bosai) yra per daug paprasti ir nevykę, o žaidimas vadovaujasi mėgstamu principu – trail and errors, visgi mišinukas ne toks ir prastas.

• MALONUMAS žaidžiant – kartais norisi keiktis, bet pagautas azartas noriai stumia į priekį.
• ROŽINIAI akiniai – pradžia ne visada tokia graži, per daug tos pačios spalvos tonų.
• GARSO instaliacijos – keturios melodijos sukasi ir sukasi ir sukasi, bet ausys neraudonuoja.
• ATJAUTA pirštams – B mygtukas tampa piršto prielipa.
• ASMENIŠKA išraiška – neapkrauna akių ar noro mesti pultelį į šoną, iššūkis garantuotas.
• IDOMYBĖ#1 – 16 shot per second – Toshiyuki Takahashi yra žinomas kaip vienas greičiausių mygtuko spaudinėtojų (video užfiksuotas 1980 metais).
• IDOMYBĖ#2 – Patys smalsiausi žaidėjai, gali atrasti Easter Eggs  žaidime, tai savotiška Hudson Soft duoklė būsimoms kartoms.

Ir pristatau Jums naują mįslę, sekančio Gamelement iššūkio „Nesibaigianti 8-bit magija Nintendo žaidimų pasaulyje” – Mįslė – Kai randa mūsų kaulus – džiaugiasi, tačiau filmuose visi mūsų bijo, kas? (Komentaruose lauksiu Jūsų atsakymų).

Akių paganymui žaidimo instrukcija (mažiau įdomi, nei „The 3-D Battles of WorldRunner„) – Adventure Island – Manual