Pirmą kartą pastebėtas vasaros pradžioje, šis nuotykių RPG žaidimas „GreedFall” prikaustė mano dėmesį. Vasarai bėgant iš po kojų, kaip mozaikos piešiniai, man susiformavo cukriniai akiniai. Man jau neberūpėjo naujos žaidimo detalės, man rūpėjo kada pagaliau galėsiu leistis į šią nuotykių kupiną kelionę. Todėl pakalbėkime apie nuotykius, neatrastus kraštus, baltas dėmes žemėlapiuose, šiame prancūzų studijos „Spiders-Games” kurtame žaidime „GreedFall”.
Tirinėjimas yra pati smagiausia žaidimo detalė (man). O jei kūrėjai dar sugeba viską žaidėjui pateikti laiku, tai fanfaros groja, emocijos liejasi, ir sėdi sau išsišiepęs kaip gavęs pirmą kartą…(kiekvieno pabaiga žinoma skirtinga). Pradžioje jaučiames kaip svečiai, bet bėgant laikui tampame šeimininkais, tai svarbi detalė, kuri prijaukina žaidėjus. Todėl laiku atidengiamas žaidimo pasaulis, sukūria harmonija žaidėjo galvoje, nors negaliu teigti, kad viskas sviestu yra sviestuota.
Pradžioje mums bus pasiūlyta pasirinkti vieną iš trejetos klasių: Magas, Karys arba Technikas. Technikas geriausiai išnaudoja šaunomuosius ginklus, Kariui būdinga didesnė jėga, bei masyvesni kalavijai, o Magas savo sugebėjimus demonstruoja magijos pagalba. Galimybė susikurti išskirtinį personažą yra ganėtinai ribota. Nors ir yra galimybė pasirinkti pagrindinio personažo lytį, bet ji visiškai neįtakoja žaidimo istorijos.
Su žaidimo istorija žaidėjas susipažįsta daugiau skaitydamas įvairius įrašus ir dalyvaudamas pasaulio peripetijose, nei stebėdamas filmukus. Mes įkūnijame personažą De Sardet, kuris priklauso aukštuomenės grietinėlei. Jis išsiunčiamas į gandų apipinta salą, su potekstę atrasti priešnuodį baisiai epidemijai Malichor, kuri su kiekviena diena augina aukų skaičių. Tačiau šioje saloje viskas nėra taip paprasta, kaip pasirodo mūsų personažui. Šioje saloje vyksta daugybė politinių peripetijų, sala alsuoja magija ir nematytais gyviais, vietinės gentys kovoja su naujakuriais, o žalieji plotai kvepia mistika.
„GreedFall” žaidimo pasaulis sukurtas pagal XVII amžiaus estetika (atkrepkite dėmesį į žemėlapį), kurioje vyrauja daugybę fantastikos elementų. Pirmas įspūdis įžengus į šį pasaulį, prikausto dėmesį, nes landšaftas yra detalus, tolumoje matosi kraštovaizdžio detalės, o rudos spalvos atspalviai sukūria „grim” žaidimo atmosfera. Tačiau po praleistos valandos Serene vietovėje, vaizdai pradeda kartotis, todėl dažnai atkeliavus į naują vietovę (ypač miestą), tenka susidurti su jausmu „kad Aš čia jau buvau”. O kartais jausimes sukaustyti aplinkos, nes paklysti čia neįmanoma. Pripratusiems prie AAA tipo žaidimų, tai gali apkartinti žaidimo patirtį, tačiau nenuleiskite rankų, „GreedFall” atsiskleidžia visu gražumu per kitas savo savybes.
Pirmiausiai, tai misijos, kurios turi daugybę skirtingų sprendimo būdų. Ar nori kaip džentelmenas išspręsti viską charizmos pagalbą, ar kaip mužikas duoti visiems ausų, o gal geriau viską atlikti slaptai niekam nieko nežinant? Pasirinkimo įvairovę žaidėjai galės mėgautis šiame žaidime. Pašalinės misijos puikiai įsilieja į pagrindinę istoriją, todėl jausimės atsakingi už savo priimtus sprendimus, nes jie įtakos požiūrį į mus ir į aplinką. Misijų dialogų visada įdomu klausytis, sekti kaip personažai pasakoja apie jiems svarbius dalykus, priešiškumus ir tikėjimą. Sukurta reputacijos grafa, leis matyti kaip į mus žiūri kitos nacijos. Mūsų nuotykiams besitęsiant, tai įtakos žaidimo eiga.
De Sardet visada šalia savęs turės keletą kompanjonų. Įdomu yra tai, kad kiekvienas iš jų priklausys skirtingai nacijai, todėl pasirinkti veiksmai įtakos ir jų nuotaika. Nors didelios pagalbos nesulauksime iš jų mūšiuose, tačiau kiekvienas iš jų turės savo charakterį, istoriją, ir nuomonę apie mūsų priimtus sprendimus. Per jų unikalias misijas, turėsime galimybę pamatyti šių personažų paveikslus ir siekius. Stiprėjant ryšiams tarp mūsų veikėjo ir skirtingų kompanjonų, gali užsimegzti ir intymesnis ryšis. Jei kitų personažų paveikslai gliaudenami gana puikiai, tai apie mus pelai. De Sardet niekada neištars daugiau žodžių, jei jo niekas daugiau ir nepaklaus. Visada eina prie esmės, apeidamas mažmožius, kurie atvertų jo istoriją.
Kitas svarbus elementas, tai salos Teer Fradee tirinėjimas. Ši sala vis daugiau atsiskleis nuo pasirinktų žaidėjo talentų. Jei esate smalsus, tai turėsite gerinti savo energijos („vigor”) talentą. Jo pagalbą turėsite gerą balansą, šuolį ir pateksite į tas vietoves, kurios neprieinamos kitiems talentams. Tačiau neturint kitų talentų, negalėsite atrakinti dėžučių, alchemijos pagalbą sprogdinti sienų, daryti įtakos liežuvio pagalbą, matyti visų dialogo eilučių ir dar daugiau. Svarbu žinoti, kokiu „keliu” norite tirinėti šią salą.
Progresuojant gausime taškus, kuriais be mano jau minėtų talentų, galėsime gerinti savo savybes ir įgūdžių medį („Skill-Tree”). Savybės, nuo kurių priklausys, kokiais ginklais galėsime naudotis, kokie šarvai mums bus tinkami, kaip greitai mūsų personažas atsigaus po mūšio ir pan.. Šiuos atributus galėsime gerinti, pasiekus tam tikrą lygį, tas pats ir su talentais. Jei prie talentų ir savybių mes praleisme daugybę laiko, atsargiai renkantis ir studijuojant kokio personažo mes norime, tai įgūdžių medis yra tik blankus to šešėlis. Tobulinant įgūdžių medį, mes galėsime geriau išnaudoti savo klasę kovos metu, tačiau perdėtas ir greitas taškų gavimas, sumenkina šią opciją. Tai išbalansuoja žaidimo progresą, nes pasiekus apie 20 lygį, žaidimas tiesiog tampa per lengvas (žaidžiu ant Hard sunkumo lygio).
Bėgiojant tamsiomis Serene miestelio gatvėmis, garso takelis priminė Tristramo miestelio muzika (žaidime „Diablo”). Garsai puikiai atvaizduoja kiekvienos vietoves tematiką, slankiojant Serene miestelyje junti, kaip žmonės kovoja su mirtimi nešančią Malichor epidemiją, o leidžiantis į nuotykius Teer Fradee pasitinka mus keistų garsų mūša, kuri sukūria mistika, kad esame kitame svetimame pasaulyje. Mūšiuose garsai pagreitėja, sukurdami įtampa ieškant greito kovos sprendimo.
Jei pirmas dešimt valandų buvau labai atsargus pasirinkdamas priešą, tai dabar galiu bėgti užrištomis akimis, ir skrosti viską kas pasitaiko mano kelyje. Kalbant apie salos Teer Fradee būtybes, jos yra pakankamai įdomios, tačiau įvairove nedžiugina. Įdomiausios kovos yra su monstrais/pabaisomis (jei taip galima juos pavadinti), kiekvienas turi savo kovos taktiką, kurią eigoje pakeičia, taip priversdama žaidėją permąstyti viską iš naujo. Deja ji gretai nublanksta dėl aukštesnio mūsų personažo lygio, todėl pradžioje vaikščiosite ant kojos pirštelių, o vėliau drąsa neš mus į priekį.
„GreedFall” naudoja realaus laiko kovos sistema, kai vyksta mūšis galime jį sustabdyti ir pasirinkti tolimesnį veiksmą. Dažniausiai naudojami veiksmai, gali būti įgalinti dvylikoje skirtingų mygtukų kombinacijų, visgi tai sumaišo dar labiau kortas, ir nori nenori tenka stabdyti žaidimą ir ieškoti tos kombinacijos. Mūsų arsenale bus spąstai, magija, šautuvai, bombos, smogiamieji ginklai, kuriuos kiekvieną klasė atitinkamai išnaudos geriausiai. Taktika šiame žaidime yra tabu, nebent taktika pavadinsime „atsitraukimas-smūgis” arba „blokas-smūgis”. Kompanjonai vadovausis savo mūšio taisyklėmis, tiksliau taisyklę „kuo greičiau nukauti priešą”. Priešai dažnai turės tam tikrą skaičių šarvų, kuriuos pirmiausiai turėsime pašalinti, norint atidengti jų gyvybės stulpelį. Perpratus valdymą ir žinant priešų veiksmus, jokio pasipriešinimo nesulauksite, todėl rekomenduoju šį žaidimą žaisti ant kuo sunkesnio lygio. Pradžia bus sunki, tačiau prinokę vaisiai bus dar saldesni.
Jei užsimerksite ir praleisite tokias aibes, kaip statiškus npc, grafikos šunybes, kameros jautrumą, tuos pačius detalių sluoksnius, prieš Jus vienas įdomiausių RPG žaidimų šiais metais. Plika akimi matoma, kad žaidimas yra AA lygio, tačiau laikas praleistas prie žaidimo, ištirpsta kaip sniegas prie šilumos, tai reiškia kad viskas su žaidimu yra tvarkoje.