Sekite Mus
DragonQuestLT
Kategorijos
Anime Apžvalgos Asmeniniai įrašai GE Nuomonė Gidas Konkursas Manga Naujienos Pirmas įspūdis Retro Straipsniai Tinklalaidės Žaidimai
Geltonųjų „diskečių” kelias į žaidimų pasaulį.

Galvojant apie praeitį ir nuo ko prasidėjo mano susidėjimas vaizdo žaidimais, man į mintis ateina pirmoji žaidimų konsolę kurią mūsų šeimą turėjo. Kaip ir daugumai kitų žaidėjų devintame dešimtmetyje, tai buvo iki gelmių atminties klotuose išdeginta Nintendo Famicom neoficiali versija, kuri palaikė geltonas ikoniškas „disketes“. Tai konsolė kurį turėjo daug skirtingų variantų, kurios leido visi kas tik turėjo galimybes.

Trumpai kalbant apie žaidimų konsoles sovietiniame bloke, bei kaip vakarai vadino „antrojo pasaulio“ šalyje. Kadangi jos buvo uždariusios nuo tuo meto žaidimų rinkos ir dėl sunkumo patekti į šią rinką, bei jos mažesnės perkamosios galios, tradicinės konsolės ten nerado sau vietos. Bet kur joms patekti sunku buvo, ten iškilo jų „klonai“, labiausiai prieš tai minėtos Nintendo Famicom konsolės. Šiems klonams plisti, kone nesantys intelektinės nuosavybės apsaugos(pirmojo pasaulio – vakarų šalių produktams) ginantys įstatymai ir žemesnės pajamos. Tai puiki erdvė įvairiems klonams gyvuoti, dėl to jų buvo išleista įvairiausių nuo primenančių Nintendo Famicom iki keistų „originalių“ idėjų.

Lygiai tokį patį Famicom kloną „Termintor” turėjome ir mes namuose.

Nors buvo praėję ne vieni metai, po to kai Lietuva tapo nepriklausoma ir į rinką pradėjo eiti įvairiausi vakaruose jau žinomi produktai ir gaminiai. Bet vaizdo žaidimų rinkoje vis dar dominavo klonai ir jų geltonos „disketės“. Dažnai šias konsoles vadindavo „Ziliton“ Vieną jų pavadinimų „Terminator“ turėjome ir mes. Pirmieji atsiminimai būdavo stebinti gyvai „let’s play“ kaip tėvas žaisdavo. Net nebūdavo svarbu, ką jisai žaisdavo, užtekdavo tiesiog matyti. Net nežinojau, ar jisai gerai žaidžia, ar tiesiog bando kiek jėgos leis. Iš visų kartų kiek matydavau kai jisai žaidžiant, man labiausiai įsiminė Adventure Island 3. Šis „plaformeris“ mano nuomone yra vienas iš labiausiai nuvertintų to meto žaidimų, pasižymėjęs puikiu 8 bitų grafikiniu pateikimu, įsimintinomis melodijomis, bei žaidimo eiga kuri patenkins šio žanro mėgėjus. Taip susikūrė mano pirmieji atsiminimai apie vaizdo žaidimus.

DMC, Resident evil 5, Final fantasy VII… Kam reikalingas Playstation 3, kai Famicom klonas palaiko šiuos žaidimus?

Kadangi aš nieko nežinojau apie oficialias konsoles tuo laiko tarpu, tai man atrodė normalu, jog beveik visi žaidžia su šiomis konsolėmis. Pas vieną ar kitą žmogų dar matydavome neoficialęs Sega Mega drive konsoles su juodomis „disketėmis“. Juoda arba balta, tiksliau geltona ar juoda. Žinojome, kad Sega buvo galingesnė konsolė, bet geltonas „disketes“ daugiau žmonių. Net nenumanėme kas yra Super Nintendo arba nesenai išėjęs Playstation 1(šio konsolė atsirado vėliau, bet irgi buvo „egzotika“). O iš kur visas geltonas „distekes“ buvo galima gauti? Juk nebuvo, nei žaidimų ar technikos parduotuvių? Viską buvo galima rasti turguose, Kaune pamenu centrinį „stoties“ turgų. Kuriame stovėdavo „kioskeliai“, kuriose matydavosi pažįstamos geltonos „disketės“. Bet kas rasdavosi jų viduje buvo sunku pasakyti, kiekviena turėdavo viršelį, kuris primena vaporwave paveikslėlius. Kartai viršelis būdavo geresnis, negu turinys. Galvodavau „ką rinktis?“, vienu matau roboto policininko atvaizdą iš plakatų, kitur kažkokia įdomi piešta karikatūra. Dar visada akį patraukdavo nurodytas žaidimų kiekis „disketė“. Ar tai bus vienas, ar dešimt ar netgi 9999999999. „Kartridžai“ kuriuose milžiniški skaičiai, visada turėdavo keletą skirtingų žaidimų, o likusieji būdavo jų variacijos. Kad ir koks būdavo pasirinkimas, tiesa visada tik sužinosi grįžęs namo. Tikėdavaisi, kad būsi vienas iš laimingųjų, kuris gavo tą žaidimą, kurio norės visi tavo draugai kieme, o ne dažniausiai beveik visur esančius. Primena šiek tiek kaip „lootbox“, tik Europos Sąjungos įstatymai čia nepadės, aišku jeigu „disketė“ išvis veiks.

9999999 žaidimai vienoje „disketėje”. Kas galėtų atsisakyti?

Niekas neduodavo garantijos nei dėl „diskečių“, nei dėl pačių konsolių. Įvairiausiai būdais pamenu kai tvarkydavome pultelius, kurie atrodo turėdavo polinki nustoti veikti kada labiausiai reikia. Aišku nesakau, kad būdavo naudojami pagal „taisykles“, jeigu reikdavo atlikdavome modifikacijas, kurios palengvintų žaidimo eiga. Kam laikyti įspaudus šaudymo mygtuką, jeigu galima užveržti jį papildomomis priemonėmis? Kalbant apie pultelius kurie veikdavo kada norėdavo, tai pultelis-ginklas išvis atrodo būdavo paveiktas mistinių galių. Beveik niekada nenuspėdavai kada jisai suveiks ir ar pataikys. Dabar žinau, kad ir oficialų NES Zapper, turėjo nemažai problemų. Tai ko tikėtis iš „pigesnės“ kopijos.

Nieko neįprasto buvo naudoti žaidimą, kurio likus tik mikroschema.

O ko mes nedarydavome, kad tik veiktų norimas žaidimas. Pusdavome, valydavome su spiritu kontaktus, išardydavome „disketę“ kol tik likdavo mikroschema ir visaip bandydavome, kad tik jinai su konsole suveiktų. Net pamenu kalba tokių mikroschemų, kuriame gulėjo jau pamiršti ir neveikiantys žaidimai, bet karts nuo karto bandydavau laimę, „gal šį kartą kaip nors suveiks?“ galvodavau. Turbūt dėl pasirinkimo ir turimų žaidimų stokos, toks elgesys būdavo normalus. Dabar nemanau, kad daug žaidėjų ardytų savo konsoles, badydami visokių sprendimų būdus, kad galėtų žaisti neveikiantį diską. Ypač kai daugėja skaitmeninių žaidimų paklausa.

Dabar praėjus daug laiko nuo tada kai turėjau paskutinį kartą Famicom kloną. Mūsų turėtą pamenu atidaviau žaidimų kolekcionieriui iš Alytaus, net nežinojau ar visai vis dar veikė. Patirtis ir prisiminimai su šia konsole, man tapo pirmieji žingsniai domintis plačiau apie vaizdo žaidimus. Bei nukreipė link žaidėjo ir žaidimų fanatiko kuriuo esu dabar. Ir kai pradėjau kolekcionuoti konsoles, nemažai žaidimų kuriuos turėjau geltonuose „distketėse“, pavyko gauti Nintendo Entertainment system oficialias versijas. Manau tai nebuvo vienetinė mano patirtis, nemažai žmonių kurie žaisdavo konsolių žaidimus pradėjo nuo šios konsolės ir turi savo prisiminus kuriuos sėja su ja. Ateityje ketinu daugiau pasidalinti savo patirtimi augant kartu su vaizdo žaidimais ir jų įtaka man asmeniškai, bei žmonėms kuriais pažįstu. O iki tol žaidžiame žaidimus ir vertiname žaidimų kultūrą.

Įvedę savo el. pašto adresą puslapio apačioje ir pirmieji gaukite naujausias mūsų naujienas, apžvalgas ir straipsnius el. paštu.

Pasidalinę “Gamelement“ turiniu su kitais, mums padedate augti ir pasiekti auditorija, kuri apie mus dar nežino.

Jei Jums patiko šis įrašas, pasidalinkite juo savo socialinių tinklų paskyrose.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *


Gamelement Svetainėje naudojami slapukai (angl. "cookies")

Naršydami svetainėje jūs sutinkate su būtinaisiais slapukais

Daugiau apie Privatumą ir Slapukus, Privatumo Politikoje