Išsišiepusiems moliūgams vis dar švytint ant palangės, nutarėme su kolega Edmundu pasidalinti, savo pirmaisiais žingsniais siaubo žaidimų visatoje. Kuo šie žaidimai žavi, traukia ir verčia mus perlipti per save, skaitykite šioje „Gamelement nuomonėje” apie siaubo žaidimus.

Armandas Kiauleikis: Pirmas sąlytis su siaubo žanru buvo žengtas vaikystėje, kai televizoriaus ekranas buvo juodai baltas. Pamenu mūsų televizijos nacionalinis transliuotojas rodydavo laidą „Videokaukas„. Jame vakarais rodydavo fantastinius ir siaubo filmus. Po filmo „Child’s Play” (1988 m.), išryškėjo mano baimė lėlėms. Kaltas be abejo „Chucky„. Ir nors vaikystėje mačiau daugybę siaubo ekranizacijų, tačiau vėliau jas apleidau ir pamiršau. Ir kaip daugelis savo amžiaus paauglių susidomėjau kompiuteriniais žaidimais, kurie supažindinio mane su interaktyviu siaubo žanru.

Kiek atmintis sugeba mane nukelti į praeitį, tai pasąmonėje mirga originalusis „Resident Evil”. Šis klasiką tapęs kūrinys buvo pirmasis siaubo žanro žaidimas, kuris pasėjo kelią man kaip žaidėjui. Išskirčiau šiame žaidime kelis svarbiausias aspektus, dėl ko visiems plaukai piestu stojasi – tai garsas ir atmosfera. Pabandykite šį žaidimą įsijunkti naktį (išjunkite šviesas), būtina būti namuose vienam (kad niekas netrukdytų), o kad būtų dar saldžiau, užsidėkite ausines. Laikas apsilankyti šiame dvare ir pajusti kraupų zombių skleidžiama garsą „UuuuAaaaaaEeee….„, tą niūrią atmosferą, kai kiekvienas žingsnis gali būti lemiamas. Tą trikdančią kelių sekundžių durų atkarpą, kai jos girgždančios atsidaro ir vos girdimą širdies plakimą, kuris primena, kad mes dar esame gyvi. Pažiūrėkite kiek ilgai tempsite šiame pasaulyje, kol smegenys pasakys gana.

Tas pats triukas galioja ir sekančiam žaidimui, kuris pasėjo dar didesnį baubą žaidėjų galvose. Tai pirmoji „Silent Hill” dalis. Šis kūrinys dar didesnę paranoją, įnešė į mano smegenų pusrutulį. Tirštas kaip pieno puta apsėdęs miestelį rūkas. Jo pasitelkimas, tampa dar didesniu išbandymu žaidėjams, nes nuolatos girdime erzinančius garsus, o gyvių nematome. Didžiausia mano galvos nemalonę užsitraukė paralelinis pasaulis. Nesibaigianti tamsa, neaiškūs girgždėsiai, viską nuklojančios rūdys, ir tik žibintuvėlio šviesa parodanti kas pūpso už veikėjo nosies. Šios serijos žaidimų vienas pats vengiu iš tolo (nors ir turiu didelę dalį jų). Šiurpas nueina.

Ne visi siaubo žaidimai sukūria fobijas. Pavyzdžiui vienas mano mėgstamiausių žaidimų „Parasite Eve” turi siaubo žanro toną, tačiau čia daugiau akcentuojama vaizdinė medžiaga (mutacijos). Jus nesijausite šiame žaidime įbaugintas, nors garso takelis yra puikus, tačiau jis nesukelia jokios baimės žaidėjui, nes ne toks yra jo tikslas. Bet atmosfera čia įaudrina kartais atsirandanti tyla ir veikėjos „Aya” batų kaukšėjimo garsas. Tai puikus siaubo žanro pavyzdys, tyla ir mūsų skleidžiamas garsas. Jis intonuoja, kad kažkas bus. O kaip žinia, didžiausias košmaras yra mums nežinomybė. Nors, tai lengvos formos siaubo žaidimas, tačiau jis puikiai suderina veiksmą ir siaubo žanro elementus.

Nors šio žanro žaidimai ne visada patenka į mano akiratį, tačiau kelis iš jų rekomenduočiau net ir tiems, kuriems šis žanras yra tabu. Tai būtų:

• „Resident Evil” (originalioji versija)
• „Silent Hill„
• „Parasite Eve„
• „Haunting Ground„
• „Resident Evil 4„
• „The Last of Us„
• „Until Dawn„

Edmundas Tauteris: Siaubo išlikimo žaidimai ( angl. “Survival-Horror”). Šis žanras mane privertė nugalėti baimę ir pastūmėjo pradėti kolekcionuoti žaidimus ir žaidimų kompiuterius. Turbūt daugelis žinome ar bent girdėjome apie siaubo žaidimus ar jų serijas kaip: “Resident Evil”, “Silent Hill”, “Project Zero (Fatal Frame)”, “Dino Crisis”, “Siren”, “Rule of Rose”, “Dead Space”, “Last of Us”, “Carrier”, “Blue Stinger”….

Mano pirmieji atsiminimai apie siaubo žaidimus susiję su pirmuoju “Playstation”. “Silent Hill”, “Resident Evil 2” ir “Dino Crisis” vaikystėje atrodė siaubingi ir kraupūs, kėlė košmarus. Šių žaidimų vaizdai mano mintis persekiojo, bet įspūdžiai, kad ir kraupūs, tapo neišdildomais.

“Resident Evil” pats žaidžiau mažiausiai, daugiau stebėdavau. Žaidime mane baugino zombiai, klaustrofobiškos erdvės ir garso takelis. Pats savarankiškai tuo metu buvau žaidęs “Silent Hill”, ”Alone in the Dark The New Nightmare”, “Dino Crisis”, pastarojo antroji dalis (“Dino Crisis 2”) tapo vienu mėgstamiausių “Playstation” žaidimų, nes jis buvo labiau arkadinis, ne toks baisus, o perėjau aš jį gal 13-15 kartų. Bet siaubo žaidimai tuomet kaip ir amžiaus cenzas pavaizduotas ant dėžučių, buvo ne man. Amžius tuomet mano buvo tarp 6 – 10 metų, mano gyvenime dominavo “Playstation” ir atsimenu aš juos aiškiausiai. Bet visa tai buvo tik kibirkštis kuri įsiplieskė vis dar degančią ugnį.

Prabėgus keletui metų baimė “Resident Evil” serijai sumažėjo, panorėjau pats pereiti kelis žaidimus. Gyvenimo pokyčiai taip pat privertė perimti šios serijos tolimesnę eigą į savo rankas. Kaip ir minėjau pradžioje buvau tik stebėtojas. Eiliškumo kaip viskas prasidėjo jau nebe pamenu, bet buvo momentas kai pamilau “RE4”. Žaidimas nebuvo baisus, bet vis dar jautėsi išlikimo elementas žaidime. Visgi nostalgija privertė grįžti prie pirmųjų dalių, o gal tai buvo noras perlipti per vaikystės baimę.

Kažkuriuo momentu perėjau “Dreamcast” versiją “Resident Evil Code Veronica” ant PC emuliatoriaus. Vėliau įsirašiau “GameCube” žaidimo versijas, buvau įsigijęs “Wii”, nusipirkęs “Resident Evil Remake”, kibau į šiuos žaidimus, nugalėjau baimes. Buvo momentai kuomet tiesiog išjungdavau muziką “Resident Evil 2”, kad sumažinčiau įtampą kurią kūrė garso takelis, bet per viską perlipau, prasidėjo troškulys. Perėjau „Silent Hill“ visas dalis kurias galėjau. „Resident Evil“ kai kurios dalys jau buvo pereitos po keletą kartų, bet troškulys augo, tuomet sprogo burbulas ir prasidėjo ieškojimai – nežaistų siaubo išlikimo žaidimų. Šie žaidimai dominavo konsolėse, o emuliacija nebuvo idealus pasirinkimas tuomet. Taigi prasidėjo naujų konsolių rinkimas.

Kiekviena nauja konsolė turėjo savo geriausia iš geriausių žaidimų, pamilau dar nebandytus žaidimus. Prisidėjo „Dreamcast“ tai buvo lyg laiko mašina kurią atradau 2011 metais. Žaisdamas „Shenmue“ jaučiausi lyg grįžęs į 2000 metų pradžią, vėliau jį pakeitė „Yakuza“ serija. Tokiu būdu atsirado naujų žaidimų pomėgiai, o miniu juos čia, nes vėliau įsigytos konsolės nors ir žaisdavau viską, išvysdavo naujų siaubo žaidimų pvz. „The Last of Us“ arba „Evil Within“. Grįžtant prie „Dreamcast“. Siaubo žaidimai šiai platformai buvo unikalūs, ne vieną dar negirdėtą siaubo žaidimą teko atrasti šiai platformai – „Blue Stinger“, „Career“, „D2”… Nors daugelio jų nė neperėjau, buvo smagu išbandyti juos ir tikrai kažkada grįšiu jų įveikti.

Taigi tęsiant istoriją kaip viskas klostėsi, jau turėjau “Wii”,”Gamecube” (kurį įsigijau iš Vidmanto), „Playstation“,“Dreamcast“,“Xbox 360”,”Playstation 3”,”Playstation 2”. Bet tai buvo vis dar tik pradžia. Kiekviena platforma turėjo siaubo žaidimų, kiekvienos naujos konsolės įsigijimas buvo pastūmėtas noru patirti kažką naujo. Žinoma tai buvo ne tik siaubo žaidimai, bet kolekcija plėtėsi ir su laiku atsirado naujų „siaubekų“.

Kai pagalvoji maža baimė keliems vaizdams pamatytiems televizoriaus ekrane, pastūmėjo išplėsti savo kolekciją siekiant naujų nuotykių ir pojūčių. Susikroviau ne tik kolekciją žaidimų ir konsolių, bet ir žinių, bei gebėjimų „maišą“. Senos konsolės pastūmėjo į jų restauraciją, išlaikymą ir modifikacijas; žaidimai – kompiuterinę grafiką, programavimą; modifikacijos pastūmėjo kurti naują techniką, įvaldyti lituoklį, analizuoti technines problemas ir čia tik dalis viso to kas per visuos tuos metus susikaupė.

Pabaigai norėčiau parekomenduoti keletą siaubo žaidimų kuriuos galite sužaisti šį baisųjį spalį (angl. „spooktober“). Rekomendacijos:

• „Resident Evil 2„
• „Resident Evil Code Veronica„
• „Silent Hill 2„
• „Dino Crisis„
• „Rule of Rose (teks ieškoti kitokio šaltinio nei originalus diskas)”
• „Alone In The Dark [2008]„
• „Silent Hill Shattered Memories„
• „Obscure [1 dalis, 2 dalis]”
• „Suffering„
• „Until Dawn„
• „Dark Pictures Anthology – Men Of Medan„
• „Dead Space„
• „Lone Survivor„
• „Corpse Party„
• „Alan Wake„
• „Resident Evil 4„
• „Evil Within [1 dalis, 2 dalis]”
• „The Last of Us„