Ar atspėsite kokia šių dienų žaidžiančių žmonių didžiausia problema? Jau užuodžiate? Ne? Sufleruoju – katalogas, biblioteka, spinta…ir dar daugelis panašių žodžių. Manau ganėtinai aišku, tai nuolatos linksniuojamas angliškas keiksmažodis daiktavardis BACKLOG. Aš tai vadinu saldžiąją problema, nes video žaidimai mums teikia malonumą.
Laikas pjauti javus
Turėti gerą žaidimų biblioteką panašu kas turėti gero vyno rūsį. Atsidarei, pokšt ir Tu jau malonumų oazėje. Tik skonio receptoriai galvelėje, o ne ant liežuvio. Tačiau žaidėjų pašnekesiai nesikeičia ir skamba maždaug taip:
– Labuka, a matei naujausią žaidimuką Rainbow Pigs? Kai man jis primena tą prieš keletą metelių pasirodžiusi Frogcraft.
– Sveikas, tai jo grynai čia ta pati kvadratukų idėja, dėl kurios mažiai deda į kelnes.
– A bandysi žaisti?
– Kada nors kai ateis laikas, abu guli pas mane pavėsy, vis dar drožiu Pokenite.
Ir Aš drožiu, ir Aš vis toliau perku, nors žaidimų daugiau nei sveiko proto. Bet su savimi kartais verta pasišnekėti, perdėlioti mintis, įspirti sau į šikną ir priimti sprendimą. Pasidariau kelis sąrašus apie savo užmirštus video žaidimų egzempliorius. Kai pasileido tai pasileido dulkėse nugarmėję žaidimai į trasą. Pradėjau kibti į tai kas seniai užmiršta ir nugulėta mano skaitmeniniuose Steam stalčiuose. Geriausias pagalbininkas tapo nešiojamų žaidimų draugas – Steam deck, kuris suteikė judėjimo laisvę (kas šių dienų aktualijomis man yra labai svarbu). Išrausiau indie platformerį Flynn: Son of Crimson, kuris dėka Kickstarter startuolio egzistuoja mūsuose. Prie jo išleidimo prisidėjo leidėjas Humble Games, tačiau nesumažinkime pagrindinės esmės, kad be mūsų t.y. žaidėjų, nebūtų šio žaidimo. Kviečiu keliauti į svečius pas liepsnojantį ir pikselių pašiauštą Flynn: Son of Crimson, ir patikrinti ar Studio Thunderhorse neperkepė ugnimi alsuojančio pyrago.
Kai mėgstamiausia spalva raudona
Apie Flynn: Son of Crimson siužetą nesiplėtosiu, nes jis nėra svarbiausias, o pasakysiu tik tiek, kad pagrindinė mintis yra gėris vs blogis. Be abejo įdėta šiek tiek siužeto vingių, neatskleista iki galo kas ir dėl ko, bet nuspėjama mintis. Istorijos šukes mums padės rinkti įvairiausi npc personažai savo trumpais ir neįsiminamais dialogais. Kartais bus parodomi komiksų tipo siužeto intarpai. Atrodo jie prastai, blankiai ir neprideda siužetui interaktyvumo.
Jei istorija nepritraukia ir nubaido kaip nemalonus kvapas, tai įvairi žaidimo eiga įjungia aukštesnę pavarą. Veiksmų ir kovų repertuaras, lygių mechanika, galvosūkiai. Nors viskas atrodo jau matyta, bandyta, daryta, bet užtat pateikta kaip iš vadovėlio. Neaišku ar dėl laiko ar dėl išteklių stokos (aut. nes pirminis kūrėjų planas buvo kitoks – skaityti virėjo ataskaitą), niekur nelendama per giliai vagoti. Viskas pateikiama mažais kąsneliais, todėl nuolat jaučiamas šioks toks alkis. Ir tai daugiau pasiteisina, nei nuvilia. Jei reikėtų apibūdinti Flynn: Son of Crimson žanrą, tikriausiai tinkamiausias žodžių junginys būtų – 2d platfomer with very light metroidvania flavour (liet. 2d platfomeris su lengvu metroidvania pagardu).
Pradžioje žaidimo mus pasitinka gražiai nupikseliuotas Rozantika žaidimo pasaulis, kuriame susipažįstame su pagrindiniu veikėju raudonplaukiu bernioku Flynn’u. Pradžioje gauname apšilti pėdas, susipažįstame su kitais veikėjais, išmokstame valdymo subtilybes ir susikauname su antogonistine veikėja Rozia. Labai mūsų nenuskriaus – nebijokite. Po šio susidūrimo gausime pirmąjį sodriai raudoną Crimson ginklą. Kas nežinote, tai Crimson yra raudonos spalvos tam tikras atspalvis. Tai vienas pagrindinių ir kertinių kūrėjų sumanymų. Ši spalva dominuoja ne tik kaip spalva šiame žaidime, bet naudojama siužeto pasakojime ir įvairių elementų pavadinimuose pvz. Crimson gems, Crimson weaponry ir pan. Sakyčiau unikalus sprendimas ir geras žaidimo akcentas. Crimson ginklų žaidimo eigoje atsivers vis daugiau, kiekvienas skirtingas ir savaip ypatingas. Juos galėsime tobulinti ir išgauti naujas, stipresnes kovos kombinacijas. Į Flynn’o veiksmų repertuarą bus įmestos ir magiškos galios, kurių pagalba bus galima ne tik čirškinti priešus, bet ir skintis kelią per žaidimo eigą.
Per žaidimo pasaulį judėsime per daug nesidairydami atgal, nes pagrindinė žaidimo eiga ir šalutinės misijos labai tiesmukai susipina. Tad vadinti šalutines misijas kaip atskirą subjektą naivu, nes jų potyrių beveik nepatirsime. Kiekvienas lygis turės paslėptą artifaktą, o jų panaudojimas apverktinas – atsiversime albumą ir įklijuosime perkeltinę prasme artifakto vizualinę išraišką. Panašiai kaip LIDL futbolininkų kortelės, renki ir nežinai ką su jomis veikti.
Kartais pasaulio žemėlapyje visos vietovės užsirakins, nes atsivers juodoji skylė – The Scourge. Tai tamsos ir neapykantos žemė, iš kurios kaip iš gausybės rago pasipylė visas dabartinis blogis esantis Rozantika vietovėje. Norint šią dimensiją uždaryti, būsime priversti ją nugalėti. Tačiau kūrėjai nepasinaudojo proga išnaudoti šio faktoriaus kaip kertinio žaidimo aspekto. Kas kartą pasirodžius šiai teleportacijos formai, mums užteks keletą akimirkų ir būsime perskrodę visą lygį. Matosi, kad šis tamsos pasaulis nebuvo išpildytas iki galo, nors turi labai įdomius priešus, tačiau lygių dizainas ir jų paprastumas viską paverčia niekais.
Jei imsime priešus bendrame kontekste, tai jų įvairovė gana nemaža. Jie gražiai animuoti, kiekvienas turi savo veiksmų seką, kurią perpratus juos gliaudysite kaip saulėgrąžas. Kaip būdinga daugeliui tokio žanro žaidimų, taip ir Flynn: Son of Crimson, vietovių gale lauks į dvikovą pasiruošę stoti bosai. Kovoti įdomu, gal šiek tiek per lengva, bet jų kovos mechanika, dizainas, greita judesių įvairovę man padarė įspūdį. Už tai padėjau riebų pliusą ^^
Iš vizualinės pusės Studio Thunderhorse padirbėjo puikiai. Mūsų lauks penkios unikalios lokacijos – nuo spalvingos Sanctia vietovės iki šaltų Mistral Peak kalnų. Vietovės gyvos, antrame plane vis kažkas juda, šnara, prabėga. Iš pikselių pasodintas Rozantica pasaulis įvairus ir leidžiantis akis paganyti ne tik žaidimo veiksme, bet ir sustojus akimirkai atsipūsti. Garso takelis atspindi žaidimo nuotaiką ir susilieja su žaidimo aplinka, tačiau pabaigus žaidimą, jis taip pat greitai yra pamirštamas kaip ir atsitiktinių svečių vardai.
Suvirškintas komentaras
Flynn: Son of Crimson žaidimą reikėtų statyti tarp lengvo ir vidutinio sunkumo žaidimų. Daugiau patirties taškų turintis žaidėjas šį žaidimą suvalgys per savaitgalį, o galbūt ir per dieną. Pabaigus žaidimą priėjau nuomonės, kad ir kaip norėčiau viską pasiimti kartu į kelionę, tačiau lagamino dydis verčia rinktis tai kas svarbiausia ir aktualiausia. O kūrėjai pagalvojo kitaip, tai štai ir rezultatas.
Ir pabaigai… Nurijus paskutinį kąsnį paprašiau virėjo ataskaitos, kas su kuo buvo minkoma ir kas mano burnoje nusėdo. Šefas išsišiepė ir pateikė detalią ataskaitą:
– Jei seki, vaikėze, šiek tiek žaidimų industriją, tai greičiausiai būsi girdėjęs visokiausių atgarsių apie Kickstarter platformą. Kaip žinai jų pagrindinė misija yra apjungti kūrėjus ir rėmėjus t.y. fanus, norinčius ištiesti pagalbos ranką. Kažko iš karto man galvoje skamba „Vėl švieski man vėl”, tačiau Mes gi ne apie Povilaitį? Tiesa?. Taigi dėl jų finansinės paramos, įvairiausi projektai gali pasiekti finišo tiesiąją ir atsidurti pas galutinius vartotojus, tokius kaip Tu! Graži misija, gražūs norai – manai mintyse. Tačiau dažnai Kickstarter svarstyklės pasisuka ne į gerąją pusę, pvz. kūrėjai gavę reikiamą piniginę injekciją projektą užšaldo arba kūrimo trukmė virsta nesibaigiančia kelione kol išsenka lėšos. Ir projektėliams šakės. Žaidimas Flynn: Son of Crimson papuola į viduriuką kur viskas susiklostė ne visai taip, kaip numatė virėjai – Studio Thunderhorse. Kaip sakoma išėjo iš plano ane. O priešistorė buvo ta, kad keli žmonės subūrė komandą, kuri nestokojo ambicijų, žadėjo kad žaidimas bus gana didelis savo mastu ir turės gana išsikerojusias metroidvania ištakas. 2017 metais Kickstarter išsikeltas piniginis tikslas buvo pasiektas gana greitai per 15 dienų, o bendra suma perkopė 1.5x karto daugiau nei buvo numatyta. Atrodytų viskas pagal planą, tačiau kaip dažnai būna ir gyvenime ambicijos pradeda slopti, kai susiduri su realybe. Tikriausiai susivokę, kad kelių žmonių komandai pirminiai užsibrėžti tikslai nebus taip lengvai pasiekiami, jie pakeitė žaidimo viziją. Ir ėmė karpyti. Pirminis žadėtas žaidimo dizainas buvo pakoreguotas į labiau vientisą žaidimo liniją, paliekant mažas metroidvania žanro ištakas ir sumažinant Rozantikos pasaulio vietoves. 2019 metais atsirado leidėjas Humble Games, o žaidimas dienos šviesą pagaliau išvydo 2021 metais, jau pačią pirmąją dieną atsidurdamas Xbox Game Pass. Nereikia daug galvoti, jei duoda imi iš karto. Prireikė „tik” penkerių metų, kad žaidimas Flynn: Son of Crimson pagaliau būtų išleistas. Ir nors kūrėjai vis dar kruta, juda ir nuolat papildo Kickstarter žaidimo naujienų puslapį, tačiau žadėtas papildomas turinys „Rozia Story DLC” taip ir liko iki šiol neišleistas. Kitaip tariant, vaikėze, lūkesčiai viršijo galimybes, o toliau tik detalės, kurių vedami kūrėjai išleido į dienos šviesą ne visai tai, apie ką kalbėjo pradžioje.
Nepraleisk kitų Gamelement recenzijų:
- The 3-D Battles of WorldRunner #1
- Hudson’s Adventure Island #2 – kiaušinių sala!
- Jurassic Park #3 – Dinozaurų sala!
- Circus Charlie #4 – Pasijausk cirko akrobatu!
- Zanac #5 – Schmups visame jėgų žydėjime!
- Wagan Land #6 – Žaliojo dinozauro kelionė!
- Tennis #7 – Nintendo bandymas žaisti tenisą!
Naudoti šaltiniai: Wikipedia || Kickstarter ||