Playstation 4 išskirtinai kurtas žaidimas „Days Gone” iš karto įgavo neigiamą atspalvį visuomenės akyse. Pristatytas E3 parodoje, žaidimas buvo nusėtas panašiomis frazėmis – „dar viena zombių kapoklė”, „ką šis žaidimas siūlo naujo?”, „nykus žaidimo pasaulis”. Nors kūrėjai stengiesi įnešti daugiau optimizmo prieš žaidimo startą, tačiau daugelis buvo prie tos pačios nuomonės, kad pirmiausia reikia sulaukti įvertinimų, o tada bus matyti.
Tik pasirodęs, žaidimas „Days Gone” buvo „paskandintas” pesimistinių žodžių jūroje. Visada sunku sugriauti mitą, nes tai „žinomi” apžvalgininkai. Tačiau pasidomėjus, kaip dirba šiuolaikinė žaidimų industrija ir kaip apžvelgiami žaidimai, darosi neramu. Dažniausiai dėl laiko stokos, dalis yra plagijuojama, iškraipoma, nukrypstama visiškai į kitą tematiką ir paleidžiama į eterį. Taip atsitiko ir su studijos SIE Bend Studio žaidimu „Days Gone”, kuris patyrė „linksmųjų kalnelių” efektą. Apžvalgininkai kritikuoja, o žaidėjai džiaugiasi. Praleidęs pirmas 15 valandų žaidime, pabandysiu atsakyti ar verta žengti į „Days Gone” pasaulį.
Prisipažinsiu, „Days Gone” nebuvo įtrauktas į mano 2019 metų žemėlapį. Nors abejonių tikrai turėjau, kadangi pasaulis šaukė „neik, neik ten, geriau praleisk”. Visgi likus kelioms savaitėms iki šio kūrinio išleidimo, pagavo mane nenuvaldomas smalsumas. Ir suspėjau įšokti į paskutinio traukinio vagoną. Atvykus, mane pasitiko užrašas „Sveiki, atvykę į gamtos rojų – Oregono valstiją”. Išlipau ir nužingsniavau siauru miško takeliu į nežinią…
„Days Gone” žaidimo pradžia yra sunkiausia žaidėjui. Atrodo viskas vyksta ilgiau, nei turėtų. Sėdi ir žiūri į besisukantį Dykono (pagrindinis veikėjas) žiedą. Lauki ir nerimauji. Ir štai prasideda, kelios scenos ir mes pagaliau žaidime. Aplink stūgauja vėjas, ošia medžiai, garso efektai užlieja kambario sienas. Įspūdis tikrai geras. Tačiau jį greitai sugadina, nenutrūkstamos žaidimo instrukcijos. Jos pasirodo ne laiku ir ne vietoje. Bandai vis perprasti žaidimą, o dar turi suspėti perskaityti ką ten Tau rašo. Nu nepatogu.
Pirmas kelias valandas buvau pesimistiškai nusiteikęs. Valdyti sunku, kažkas čia ne taip. Keliaujant vis pasirodydavo pranešimai, kurie mane bandė supažindinti su žaidimo eiga. Atrodė mygtukų kombinacijų daugiau nei reikia, ir visko tiek daug. Paspausk tą, paspausk aną. Smegenų pusrutulys panašiai tvarkėsi, kaip sprendžiant „Sudoku” galvosūkį. Prasisukus dar keletai valandų, valdymas tapo toks paprastas ir lengvas, kad teko susimąstyti „kur čia šuo pakąstas?” (žinau, nelabai gražus palyginimas).
Kūrėjai nutarė, kad žaidėją su pasauliu supažindins per pagrindines misijas. Nesakau, kad tai blogai. Tik sunku buvo patikėti, kad dar egzistuoja žodžių žaismas „You are leaving mission area” (liet. Jūs paliekate misijos teritoriją). To seniai neteko matyti „Open world” (liet. atviro pasaulio) stiliaus žaidimuose. Tikriausiai pripratau žaisti ne pagal žaidimo taisykles.
Kaip žinoma „Days Gone” gulėjo ant operacinio stalo septynerius metus. Dėl to, kai kurie sprendimai palieka keistą skonį burnoje. Šiai dienai esame pripratę nuo nenutrūkstamo perėjimo iš kinematografinio vaizdo į žaidimą vaizdą. Tad natūralu, kad šis procesas tapo įprastu reiškiniu. Ir kai Tu žaidi žaidimą ir tenka truputį stabtelėti (na nes reikia užkrauti video). O po parodytos scenos, vėl tenka laukti, kol sugrįši į žaidimo vėžias. Tai galvoje kažkas nesueina. Manau SIE Bend Studio žino apie šią spragą, tik ar ją ištaisys, sunku atsakyti.
Žaidimas grafikos atžvilgiu yra tikrai vertas atskiro dėmesio. Kaip minėjau siužetas vyksta Oregono valstijije, kurioje augalija žydi visame gražume. Dažnai besikeičiančios oro sąlygos, sukūria mistinę atmosfera, kurioje gali pasijusti vienišas arba atvirkščiai, nuolatos stebimas aplinkos. Dinaminė oro sistema, leidžia aplinkai kisti nuo oro sąlygų. Jei sninga, tai po kelių minučių sniego kiekis bus pakitęs. Tačiau nepastebėjau, kad orų kaita įtakotų žaidimo savybes. Ji atrodo labiau skirta žaidimo nuotaikai kurti, nei jį įtakoti.
Garsas atlieka ypatinga vaidmenį. Nuolatos girdisi infekuotojų skleidžiami garsai. O kai atsidūriame tylumoje, girdime miško garsus, ošiantį vėją, ūbaujančias pelėdas. Tikriausiai pirmą kartą atkreipiau dėmesį į ginklų garsus. Iššovus kulką, jauti tą tikrovės jausmą, lyg Tau ji prazvimbė pro ausis. O ne tą pigų garsą „tratatatatata…”. Garso oazė dar labiau apsuka, kai žaidžiama su ausinėmis, tada gali ne tik stebėti kas yra aplinkui, bet ir girdėti tai ko nematai.
Motociklas bus mūsų draugas kelyje. Su juo praleisime daugybę minučių. Taisysime, tobulinsime ir pilsime benziną dieną iš dienos. Daugeliui pasirodys keistas sprendimas, jog kuru turėsime patys pasirūpinti, visgi man, tai yra šaunus dalykas. Kuro taupymo sumetimais, leidžiantis nuo kalnelių visada įjungiu laisvą pavarą ir leidžiu motociklui riedėti, taip sutaupau. Žaidėjas privalo rūpintis ne tik savimi, bet ir savo „plieniniu žirgu”.
Pasaulis įdomus tuo, kad jame viskas keičiasi. Vieną akimirką šaudai infekuotuosius, kitą akimirką jau kovoji su miško plėšrūnais. Nulipęs nuo motociklo, bėgi pasižiūrėti kas už kalnelio, o grįžęs pamatai, kad kažkas rakinėja Tavo motociklą. Sėlini plėšikų tvirtovėje, kai netikėtai atbėga gauja infekuotojų ir „išvalo” visą vietovę nuo plėšikų. Lauki, kol apkrėstieji nueis toliau nuo savo lizdo, o čia pro pat šalį važiuoja plėšikautojai, kuriems iš paskos nubėga visą gaują apkrėstųjų. O Tau lieka laisvas kelias. Ir tai tik maža dalis, kas vyksta šiame žemės kampelyje.
O pasaulis savo gabaritais yra tikrai nemažas. Vietoves tikrai įdomu tirinėti, tik yra vienas BET. „Days Gone” žaidime didelį vaidmenį atlieka funkcija „pasidaryk pats” (ang. crafting). Keliaujant mėtysis pilna šiukšlių, tačiau jos Dykonui yra išgyvenimo šaltinis (kaip sakoma, vienam šiukšlės kitam auksas). Iš jų mes gaminsimes amunicija ir vaistus, bei tvarkysime savo dvi-ratį draugą. BET bėda yra ta, kad mes šiukšlių galime su savimi turėti labai ne daug, o jų aplinkui mėtysis „sočiai”. Tad dažnai jausis, kad išnaršęs naują vietovę, lieki be jokio apdovanojimo. Nei randi ką įdomaus, nei gali ką pasiimti. Žaidžiu ant „hard” sunkumo lygio ir nejaučiu jokio šovinių ar vaistinėlių „bado”, visko tiesiog yra per daug. Kūrėjų teigimu, birželį bus išleistas nemokamas atnaujinimas, kuriame bus naujas sunkumo lygis – „Survival” (liet. Išlikimo), jame tikėtina bus sumažintas šiukšlių (ang. „loot”) skaičius.
Pagrindinė žaidimo istorija, atpasakojama per Dykono prisiminimus. Susiejant juos su dabartinę žaidimo aplinka. Jei apibūdinti keliais žodžiais, tai būtų „išgyvenimas, infekcija, praradimas”. Butent šie atspalviai ir pasireiškia pagrindinio veikėjo Dykono paveiksle. Jis yra neprognozuojamas, nuolatos burbantis kažką sau po nosimi, yra kamuojamas prisiminimų ir dar brutaliai, brutaliai žiaurus. Tai tarsi du atskiri organizmai, pasislėpę po ta pačia kaukę. Įdomu juos stebėti ir tuo pačiu lyginti.
Jei „Division 2” priešų intelektas yra stulbinantis, tai „Days Gone” tuo tikrai negali pasigirti. Ypač tai pasimato, kai reikia „išvaldyti” priešų teritoriją. Jiems nesvarbu, kad guli nukaltas jų draugelis, jie toliau spokso į dausas ir nekreipa jokio dėmesio. Kūrėjai žinoma didžiausia BOMBA norėjo padaryti su būriais infekuotojų (ang. horde) ir pripažįstu jie tikrai mane nustebino. Kai jie Tave užuodžia ar pamato, pasigirsta jų parbėganti orda, šiurpas nueina kūnu ir neši savo kailį kuo greičiau.
Kalbant apie techninę pusę, matosi, kad kūrėjai skubėjo ir nesugebėjo iki galo nušlifuoti žaidimo. Jei įvestumėte naršyklėje „Days Gone bugs”, tikriausiai atrastumėte šimtus skirtingų klaidų. Jas kūrėjai tikrai taiso, ir kas dvi dienas išleidžia naują pataisymų rinkinį.
Tikriausiai daugelis mūsų prisimena Playstation 4 žaidimą „Driveclub„. Išleistas per anksti ir su daugybę nesutvarkytų techninių problemų. Dauguma apžvalgininkų antrą kartą turėjo apžvelgti šį žaidimą, kad pamatytų jo tikrąjį veidą. Nemanau, kad taip bus su „Days Gone”, nes šį žaidimą jau žaidėjai pamilo, jų nuomonė tapo svaresnė nei apžvalgininkų. Įsilieti į šį nuotykį sunkoka, tačiau po to norisi sugrįžti vėl ir vėl. Nors abi svarstyklių pusės apyligės, tačiau žaidžiančių svarūs argumentai laimi. O Aš su nekantrumu grįžtu į „Days Gone” žaidimo pasaulį.
Įvedę savo el. pašto adresą dešinėje puslapio pusėje, gaukite pirmieji naujausias mūsų naujienas, apžvalgas ir straipsnius el. paštu.
Primenu, kad pasidalinę “Gamelement“ turiniu su kitais, mums padedate tobulėti ir pasiekti auditorija, kuri apie mus dar nežino.
Jei Jums patiko šis įrašas, prašau pasidalinkite savo Facebook ar Twitter paskyrose.