Žaidimas buvo išbandytas su Nintendo Switch.

Castlevania žaidimų serija yra viena iš seniausių, pradėjusi savo egzistavimą kartu su pirmąja Nintendo konsole Nintendo Entertainment System dar žinoma kaip NES. Labiausiai įkvėpta aštunto dešimtmečio gotikinių filmų atgimimo, ypač Drakulos filmų. Kaip ir filmuose, taip ir žaidimuose. Turime pagrindinį veikėją, kuris turi sustabdyti Drakulą, o visa to eigoje susiduriame ir su kitais žinomais gotikinio siaubo veikėjais kaip: vilkolakis, Frankenšteino monstras, medūzos ir t.t. Serija buvo labai populiari, sukurta nemažai dalių ir atšakų, o žaidimai jai buvo leidžiami iki pat 2010 metų Castlevania: Lords of Shadow 2. Nors ir serija pradėjo savo gyvavimą kaip kaip veiksmo platformeriai skirti NES, bet su Playstation žaidimu Castlevania: Simphony of the night, jinai tapo žinoma kaip pradininkė “Metroidvania” (Metroid ir Castlevania pavadinimų kombinacija) žanro. Kuris pasižymi nelijinine eiga, kai žaidėjai tyrinėdami pasaulį turi vis grįžti į praeitas vietas ir atrasti naujus kelius pasinaudojant gautais naujais įrankiais. Šis žanras tapo pamėgtu žaidėjų ir 2018-2019 išleista tiek daug žaidimų, kad net galima teigti, jog tai yra „Metroidvania“ renesansas.

Vienas iš tų žaidimų yra Bloodstained: ritual of the night (vadinsiu ritual of the night) ir jo priešistorė Bloodstained: Curse of the Moon (vadinsiu Curse of the Moon). O kas galėtų geriau kurti Castlevania įkvėpta žaidimą negu pats Koji Igarashi. Castlevania žaidimų veteranas, dirbęs su serija nuo 1993 iki 2010 metų. Abu Bloodstained žaidimai simbolizuoja dvi Castlevania žaidimų kryptis. Su ritual of the night mes turime modernesnius žaidimus kurie yra “Metroidvania” žaidimų žanras, o Curse of the Moon yra kaip klasikiniai Castlevania žaidimai. Kuriuose viskas vyksta vientisa eiga (neskaitant kelių išsišakojimų, žaidimuose dažniausiai judama į vieną kryptį). Curse of the Moon galima laikyti tikriausiu žodžio klonas pavyzdžiu, nes yra kaip Castlevania 3 perpasakojimas. Ir jis tai padaro puikiai.

Žaidimas atrodo lyg būtų išėjęs tuo pačiu metu kaip NES Castlevania 3 žaidimai. Labiausiai panašus į trečiąją dalį. Tai yra ritual of the night priešistorė, leidžianti susipažinti su įvykiais kurie nutiko veikėjams iki Ritual of the night žaidimo.

Žaidimo pagrindinis veikėjas kovotojas kardu Zangetsu (Verčiant iš Japonų kalbos „nužudyti mėnulį“, spėju tai dėl to, kad mėnulis yra kaip pagrindinis šio žaidimo simbolis). Jisai yra prakeikiamas žaidimo pradžioje ir turi nužudyti galutinį bosą, kad išsivaduotų (paprasta, kaip 1,2,4). Žaidimo eigoje įveikia bosus galite sutikti kitus veikėjus, kurie padės jums žaidimo eigoje. Jie yra kaip Castlevania 3 veikėjų alternatyvios versijos:

• Miriam – Bloodstained: ritual of the night pagrindinė veikėją. Galėtų būti Castlevania Belmont šeimos narė, kurios tikslas sunaikinti Drakulą. Jinai kaip visi Belmont’ai naudoja botagą, primenantį Castlevania serijoje žinoma „vampire killer“, kuris pavedimas iš karto į kartą ir yra žinomas kaip įrankis kuris gali sunaikinti Drakulą, bei turi gebėjimas praslysti pro siaurus tarpus.

• Gebel – Kuris primena Drakulos sūnų Alukardą (tiesiog žodis Drakula iš kito galo). Jis be abejo yra vampyras, gali pavirsti šikšnosparniu ir skristi, taip pasiekdamas kitiems veikėjams neprieinamas vietas. Jisai yra pagrindinis blogietis ritual of night žaidime.

• Alfred – Būtų Curse of the Moon Sypha Belnades (veikėją iš Castlevania 3, kuri naudoja panašias galias). Jisai naudojasi elementų magiją, bet yra lėčiausias ir turi mažiausiai gyvybės taškų.

Panaudojant kiekvieno jų gebėjimus prieš tinkamus bosus, gali palengvinti žaidimą. Bet aišku galima juos nužudyti ir taip Zangetsu įgauna naujus gebėjimus sau. Arba galite ignoruoti viską ir tiesiog su pradiniais gebėjimais bandyti įveikti žaidimą. Taip atsiranda bent trys būdai kaip pereiti žaidimą.

Visas vaizdinis žaidimo pateikimas ypatingas vien dėl to, kad vos liko tik kelios kūrėjų studijos, kurios užsiima tokio 8bit 2D stiliaus kūryba. Dėl to buvo šis dabar atiteko Inti Creates, kurie yra dirbę prie Mega Man žaidimų. Ir jie atliko puikų darbą, žaidimas atrodo lyg būtų išėjęs vienu metu su pirmosiomis trijomis Castlevania dalimis. Lyg žvelgtum į „vaisių” kuris atspindi tam tikrą žaidimų kūrybos meno laikotarpį. Visi lygiai, nuo pirmojo traukinio iki galutinės pilies. Sukuria ypatinga atmosferą ir skatina žavėtis, net mažiausiomis detalėmis. Ir tie kurie iš Jūsų esate žaide 8bit ir 16bit žaidimus suprasite, jog šiomis dienomis vis rečiau kuris nors kūrėjas skiria pastangas ir laiką kurti tokius NES eros 2D žaidimus. Viskas nuo taip piešiamų kraštovaizdžių, kurie pasižymi gilliais sluoksniais. Iki personažų ir monstrų kurių kiekvieną animaciją kaip ranka pieštų filmų sueinančių į kadrų seka. Ne veltui šis stilius puikiai išsilaiko senstant ir dera klasika tapusia mitologija, kuria remiasi šis žaidimas.

Be vizualinės dalies, žaidimas pasižymi ir NES 8bit stiliaus muzika. Kuri yra įkvėpta žaidėjams žinomomis Castlevania melodijomis. Tai dar vienas elementas kuris gotikinio siaubo dvasia įkūnija žaidime. Panašiai kaip grafikinis stilius kuris pasižymi atrodo prastu, bet nesenstančia kokybe. Nuo lėtų „kriaupių” melodijų, kurios kuria siaubo atmosferą iki greitų, veiksmą žadinančių melodijų. Taip ir šios melodijos savo paprastumu puikiai deri prie bendro kūrinio.

Be visa to žaidimu svarbi yra jo eiga. Arba tiksliau kas žaidimą daro žaidimu, nes tik garsinė ir vaizdinė pusė būtų pasyvi pramoga. Kaip ir Castlevania, bei Mega Man žaidimai kuriuose prieš tai minėjau, taip ir curse of the moon, pasižymi tam laikotarpiui įprastu žaidimų dizainu. Valdymas žaidėjui pateikiama įprasta, bet nuo seno tokio žanro žaidimas mechaniką. Nieko kas apsunkinti be reikalingai ir nieko kas trukdytų perprasti žaidimą. Kaip jau minėjau kiekvienas veikėjas turi savo pliusus ir minusus, kuriuos greitai galima suprasti kur išnaudoti. Ir nesijaučia, kad žaidimas būtų neteisingai per sunkus. Viskas kyla palaipsniui, kol priėjus galutinį lygį išbandoma viskas, kas išmokta prieš tai.

Visa tai sudaro, kad žaidėjams yra žinoma kaip „žaidimai kurie galėjo būti išleisti NES“. Kaip priminimas kaip atrodė prieš 30 metų sukurta, bet iki šių dienų išlikusi klasika. Ne visiems kūrėjams pavyksta tai atkartoti klasikinius žaidimus ir tai kas juos daro iki šių dienų vertinamus. Nors Mega Man žaidimų „tėvu“ vadinamu Keiji Inafune su Mighty No. 9 nepavyko pateikti Mega Man alternatyvos. Bet Koji Igarashi su Bloodstained serijos pirmu žaidimu parodo, kad jisai žino kas yra klasikinė Castlevania. Kitas jo žingsnis būtų parodyti, kad jisai žino kas yra “Metroidvania”. Ir pateikti žaidimą kuris galės būti alternatyva Castlevania žaidimams žinant, kad Konami apleido seriją (nors šiemet norint paminėti jos jubiliejų bus perleisti, kai kurie Castlevania žaidimai ant modernių platformų). Žaidėjams belieka laukti ir tikėtis kai pagaliau išleis ritual of night, kad sulauks dar vieno puikaus žaidimo. O iki jo belaukiant jie gali išbandyti Curse of the moon ant visų modernių konsolių.