Žaidimų sutrikimas (Gaming Disorder)

Šių metų gegužės 25 dieną, pasaulinė sveikatos organizacija žinoma kaip World Health Organization, dar žinoma kaip WHO (toliau taip ją ir vadinsiu) pripažino žaidimų sutrikimą kaip ligą savo International Classification of Diseases (ICD) vienuoliktame leidime. Ši organizacija pasauliniu mastu yra viena svarbiausiu medicinos ir sveikatos srityje, šiuolaikinė medicina remiasi jos atliekamai tyrimais ir skleidžiama informacija. O ICD-11 bus naudojamas gydytojų koduojant ligų diagnozes. Pagal WHO, žaidimų sutrikimas pasižymi nuolatiniu ar pasikartojančiu elgesiu žaidžiant vaizdo žaidimus, tai gali būti žaidimai internete (t.y internetu) arba kurie nenaudoja interneto ryšio.

Toliau skaityti „Žaidimų sutrikimas (Gaming Disorder)“

Tridešimtmetis Game Boy

Nintendo game boy – turbūt pati žinomiausia nešiojama konsolė, kuri tapo ne tik sėkmingiausia Nintendo išleista konsolė, bet ir paklojo kelia nešiojamų konsolių rinkai. Šiomis dienomis savo trisdešimtą išleidimo Japonijoje sukaktį(balandžio 21 diena). Per savo gyvavimo metus jinai tapo žinoma žaidimų kultūros dalimi ir iki šios dienos turi daug gerbėjų.

Toliau skaityti „Tridešimtmetis Game Boy“

Laikas pasirinkti žaidimą.

Laikas yra visiems vienodai paskirstytas. Visi turime 24 valandas per parą, 7 paras per savaitę ir t.t. Nors ir kaip norėtume nepridėsime papildomos valandos prie turimų 24 ar dar vienos paros prie savaitės. Reikia verstis su tuo ką turime. Ir prie visa to prisideda, kad kuo vyresnis darausi, tuo daugiau atsiranda atsakomybių ir kitų laiko “rijikų”. Tai laiko planuotas paskirstymas tampa nauju gebėjimų kurį verta išmokti, kad atlaisvinti bent vieną ar dvi valandas. Nekalbu apie būtinus dalykus, labiau apie pramogas ar leidžiančius atsipalaiduoti hobius.

Toliau skaityti „Laikas pasirinkti žaidimą.“

Bloodstained: Curse of the moon, Castlevania atgimsta

Žaidimas buvo išbandytas su Nintendo Switch.

Castlevania žaidimų serija yra viena iš seniausių, pradėjusi savo egzistavimą kartu su pirmąja Nintendo konsole Nintendo Entertainment System dar žinoma kaip NES. Labiausiai įkvėpta aštunto dešimtmečio gotikinių filmų atgimimo, ypač Drakulos filmų. Kaip ir filmuose, taip ir žaidimuose. Turime pagrindinį veikėją, kuris turi sustabdyti Drakulą, o visa to eigoje susiduriame ir su kitais žinomais gotikinio siaubo veikėjais kaip: vilkolakis, Frankenšteino monstras, medūzos ir t.t. Serija buvo labai populiari, sukurta nemažai dalių ir atšakų, o žaidimai jai buvo leidžiami iki pat 2010 metų Castlevania: Lords of Shadow 2. Nors ir serija pradėjo savo gyvavimą kaip kaip veiksmo platformeriai skirti NES, bet su Playstation žaidimu Castlevania: Simphony of the night, jinai tapo žinoma kaip pradininkė “Metroidvania” (Metroid ir Castlevania pavadinimų kombinacija) žanro. Kuris pasižymi nelijinine eiga, kai žaidėjai tyrinėdami pasaulį turi vis grįžti į praeitas vietas ir atrasti naujus kelius pasinaudojant gautais naujais įrankiais. Šis žanras tapo pamėgtu žaidėjų ir 2018-2019 išleista tiek daug žaidimų, kad net galima teigti, jog tai yra „Metroidvania“ renesansas.

Toliau skaityti „Bloodstained: Curse of the moon, Castlevania atgimsta“

Playstation Vita ain’t sh*t – I dalis

2019 metai, kai Sony oficialiai paskelbė, kad Playstation Vita gamyba bus nutraukta ir kompanija apleis konsolę. Vita gyvavimas yra įdomi istorija, nors tai nėra pagal pardavimus pasisekusi ir galbūt paskutinė Sony nešiojama konsolė. Tačiau jinai paliko savo pėdsaką žaidimų istorijoje. Man pačiam Vita primena tokias konsoles kaip Sega Dreamcast ir Nintendo Gamecube, kurios žvelgiant į pardavimus nebuvo sėkmingos, tačiau iki šios dienos yra vertinamos žaidėjų. Todėl ją norėčiau apžvelgti ir parašyti. Šį straipsnį išskirsiu į dvi dalis: viena bus Vita aprašymas ir istorija, o kita bus mano asmeninė patirtis su šia konsole ir mano nuomonė apie ją.

Toliau skaityti „Playstation Vita ain’t sh*t – I dalis“

Žaidimai iš praeities šiandien.

Nors jau 2019 metai ir kartais gali skambėti kaip ateitis kurioje mes jau gyvename. Kurioje žaidimai atrodo vis realiau, geriau, jų mąstas didėja ir viskas eina į priekį kūryboje. Bet atsisukus atgal į praeitus mano kaip žaidėjo metus, ir pagalvojus apie įvairiausius žaidimus kuriuos man yra tekę žaisti, ir kuriuos noriu vėl pakartoti, arba kurių neturėjau progos išbandyti ir praleidau. Toliau skaityti „Žaidimai iš praeities šiandien.“

Pre-order: Penki PRIEŠ ir vienas UŽ.

Per pastaruosius metus, žaidimų rinkai plečiantis ir pardavimams didėjant. Žaidimų išankstinis užsakymas ar žaidimų pirkimas jau jiems išėjus? Vis labiau skatinama pirkti žaidimus iš anksto, juos rezervuojant keliems mėnesiams likus iki išleidimo datos. Ir atrodo vis lengviau būti pagautam „reklaminės bangos“ ir kaip sako memes su Fry veikėju iš Futuramos – „užsičiaupk ir paimk mano pinigus.

Toliau skaityti „Pre-order: Penki PRIEŠ ir vienas UŽ.“

Pabaiga(2018) ir pradžia(2019)

Baigėsi 2018 metai ir atėjo 2019. Dabar turiu puikia progą peržvelgti visus žaidimus, kuriuos teko žaisti per praeitus metus. Dėl laiko stokos jų negalėjau žaisti tiek daug kiek norėjosi, bet dėl tos pačios priežasties rinkis ką žaidžiu tapo man labai svarbu(negalėjau tiesiog žaisti viską iš eilės). Tai pirmiausia norėčiau pakalbėti apie konsoles kurias naudojau:

Toliau skaityti „Pabaiga(2018) ir pradžia(2019)“

Nereikia jokių herojų

Goichi Suda, dar dažniau vadinamas Suda51, save laiko tikru žaidimų kūrybos punk rokeriu. Jis nenori kurti žaidimų, kurie yra įprasti rinkai, jo kūryba – kaip pats Suda51 teigia – remiasi punk rock stiliumi. Pats jis kaip asmenybė yra vertas atskiro straipsnio Jo žaidimai taip pat. Kiekvienas jų žaidžiant skleidžia pojūtį, kuris randamas žaidmuose kurie priklauso atskirai kategorijai. Pabandžius juos, net nežinant, kas yra jų kūrėjas, galima pajusti pastarojo dvasią kiekviename jų. Su laiku tikiuosi apie visus Suda51 žaidimus pakalbėti. Bet dabar noriu pradėti nuo žaidimo/albumo, kuris mane patį supažindino su Suda51 tai yra No more heroes (vienas pirmųjų Nintendo wii žaidimų kurį gavau ir drąsiai galiu sakyti, kad tai yra žaidimas tarp mano visų laikų mėgstamiausių.

Toliau skaityti „Nereikia jokių herojų“