Prisipažinsiu, ši serija nėra man svetima, tačiau artima jos pavadinti ir negaliu. Leiskite paaiškinsiu. Assassin’s Creed (toliau AC) žaidimai buvo „kepami” taip greitai, kad su jais suspėti buvo ganėtinai sunku. Pridėkime ir tai, kad dideliomis inovacijomis šis „serialas” nelabai pasižymėjo, todėl praleisti pro akis nebuvo didelis atsitiktinumas. Tačiau, kai šios serijos kūrėjai – Ubisoft sugalvojo metams sustoti, Aš suklusau. 2017 metais pristatytas Origin serijos žaidimas, daugelį žaidėjų privertė prisiminti ją iš naujo. Ir man knietėjo ją išbandyti, tačiau Origin taip ir liko gulėti lentynoje. Atsiradus murmesiams, kad Odyssey bus dar inovatyvesnis, mano apetitas pradėjo augti. Pristatomos naujos detalės apie žaidimą, man buvo kaip užkandžiai prieš pagrindinį patiekalą. Ir štai uždanga nuleista, patiekalas pateiktas, laikas skanauti. Tai bus daugiau pirmų 30 valandų įspūdžiai, nei pilna žaidimo apžvalga.
Kaip įprastai visose AC dalyse mums tekdavo žaisti už vyrą personažą, tačiau Odyssey suteikia galimybę pasirinkti personažą. Galima pasirinkti Alexios (vyrą) arba Kassandra (moterį). Jūsų žaidimo istorija priklausys nuo pasirinkto personažo. Kas įdomu, neseniai susumavus apklausos rezultatus, už kurį personažą žaidėjai žaidžia, net 77 procentai balsų atsakė, jog žaidžia už Kassandra. Toks Ubisoft žingsnis gali pasirodyti kaip anti seksizmo apraiškos patenkinimas, tačiau Kassandros personažas sukurtas apgalvotai ir jis mano nuomonę yra labai stiprus. Ji atletiška, savimi pasitikinti, šiek tiek karštakošė, nelaikanti žodžio liežuvyje. Todėl ne be reikalo, fanai svajoja, kad Kassandra sugrįžtų ir kitose AC dalyse.
Ši dalis žengia į Graikiją, kai Sparta kovojo su Atėnais arba kai Atėnai kovojo su Sparta – kaip Jums patogiau. Šioje istorijoje esame samdomas samdinys, leidžiame laiką mažoje saloje ir užsidirbame duonai vykdydami įvairias užduotis. Mūsų idilę sugriauna paslaptingas kultas, kuris mus nori nužudyti. O atsakymų žinoma mažiau, nei iškilusių klausimų. Pirmoji vietovė bus Graikijos sala Kefalonija, kurioje pravedama įžanga į patį žaidimą. Kas palieka pirmiausiai įspūdį, tai koks detalus ir margas Odyssey žaidimo sukurtas pasaulis. Po kelių valandų tariau sau, šis žaidimas labai panašus savo struktūra į Witcher 3 pasaulį. Paros ciklas, besikeičiantys orai, įvairios šalutinės misijos, įdomūs veikėjai, išplėtotas personažo augimas, didelis pasaulis. Galbūt AC:O nėra toks gilus istorijos prasme, tačiau visuose kituose punktuose jis yra arti aukščiausios prabos žaidimų.
Pradėsiu nuo žaidimo valdymo, jis yra intuityvus – nuo mygtuko paspaudimo iki atliekamo ekrane veiksmo, jokio atsilikimo. Visi veiksmai atliekami sklandžiai ypač tai jaučiasi kai kovojate su priešais. Žaidimo mechanika leidžia žaidėjui įsikūnyti į jam labiau patinkantį „kokoną” t.y. būsite medžiotojas, kovotojas ar žudikas, be abejo galite viską maišyti ir būti viskuo po truputį. Kūrėjai sakydami, kad šis žaidimas turės daugiau RPG elementų tikrai nesumelavo. Integruoti RPG elementai, žaidimui suteikia daugiau spalvų, dialogai dabar nėra tik dialogai, juose atsirado galimybę pasirinkti atsakymus, ko pasekoje mes įtakojame mus supanti pasaulį. Kaip vienas iš pavyzdžių: Siaučia epidemija, dėl ko yra sudeginamas kaimas, o sergantys kaimiečiai yra žudomi, kad epidemija neišplistų. Jus turite pasirinkimą, apginti kaimiečius arba palikti juos likimo valiai. Jei apginsite tolimesnėje istorijos dalyje sužinosite, kad epidemija išplito ir dėl jos kaltas esate Jūs, o jei leisite juos nužudyti, Jus peiks, kad leidžiate mirti nekaltiems. Taip pat kai kurios papildomos misijos yra su 24 valandų laiko limitu, jei jos neįvykdysite, ekrane išvysite „mission failed”. Jos kaip ir neturi įtakos žaidimo progresui, dažniausiai naudojamos, kai norite įgyti daugiau patirties taškų ar gauti geresnius daiktus. Kalbant apie žaidimo resursus ir daiktus, jų įvairovė yra didžiulė. Kiekviena ginklų grupė turi pranašumą prieš kitą ginklų grupę, tačiau dažnai reikia atsižvelgti ir į jos minusus. Šarvus ir ginklus galima tobulinti arba juos paversti Jums naudingais resursais. Tuo pačiu suteikiama nemaža laisvė žaidėjui, kaip jis nori žaidimą žaisti, visus iš eilės naikinti ar būti tamsoje sėlinantis žudikas. Jei aplinkiniai matys, kad esate vagis ar žudote taikius gyventojus, sulauksite kitų samdinių dėmesio. Jei nepaisysite ir toliau visų akivaizdoje darysite „savo” darbus, Jūs tapsite ieškomiausiu Graikijos žemėje ir tepadeda Jums Dievai.
Kovos mechanika lengva perprasti, bet ją įvaldyti prireiks šiek tiek laiko, ypač jei žaisite ant Hard (mano pasirinkimas) ar Nightmare sunkumo. Įvaldyti ją prireiks ilgiau, nes kiekvienas priešas turi savo veiksmų seka, kuri kartais bus atsitiktinai sumaišoma. Vienoje misijoje mums pavesta nužudyti Kaledonijos šerną, kas atrodo nieko įprasto. Tačiau čia atsiranda dar viena labai įdomi AC:O žaidimo detalė, tai kovos su „pikčiausiais” priešais. Kova vyksta panašiu principu į Souls tipo žaidimus, kur turite išmokti visus Jūsų priešo judėsius, stipriąsias ir silpnąsias savybes. Mano kova su šia kiaule tęsėsi apie 4 valandas, pasiduoti negalėjau ir nenorėjau, su kiekviena mirtimi artėjau prie pergalės. Ir kai galutinis mano kirtis išpūtė iš šio gyvio paskutinį kvapą, pajaučiau kad įvaldžiau kovos mechanika, dėl to pergalės skonis buvo dvigubai saldesnis. Laukiu nesulaukiu antro susidūrimo su kitu priešu. Dar įdomi detalė yra veikėjo progresas, kuris progresuoja kartu su priešais, tuo pačiu taip išvengiama silpnų priešų kurių lygiai skiriasi. Šioje dalyje grįžta laivai, juos bus galima tobulinti, taip pat verbuoti priešus, kad jie prisijungtų prie mūsų kapitono kajutės. Patys laivų mūšiai vadovaujasi strategija – puolimas, manevravimas, gynyba. Nors vandens nuotykiai nėra pagrindinis AC akcentas, tačiau jūroje praleisti nuotykiai suteikia žaidimui įvairovės.
Garso takelis puikiai atspindi Graikiją, jis keičiasi nuo jos pasaulio nuotaikos. Per 30 valandų jis nepabodo, o į atmintį spėjo įkristi (nors ir niūniuoti nepradėjau). Dialoguose girdimas mūsų veikėjų akcentas, kas puikiai dera su tų laikų atmosfera. Jei turite ausines su 3D surround galimybę, būtinai žaiskite su jomis, nes klausytis pasaulio garsų (vėjas, lietus, fauna, miesto šurmulys) yra didžiulis malonumas.
Odyssey turi mikrotransakcijas, kadangi jų daugelis nemėgsta, tai šiek tiek apie jas. Mokėti už papildomus resursus/daiktus/patirties taškus nematau prasmės, nes žaidimo balansas yra sąžiningas žaidėjo atžvilgiu, jų čia gaunama ir taip su kaupu. Papildomai pinigus mokės nebent tie, kas norės laivo arba arklio „blizgučių” (ko žaidime ir taip apstu). Tad nebijokite pinigai liks ten kur jiems ir vieta, Jūsų kišenėje.
Laikas praleistas Odyssey pasaulyje nė kiek nenumalšino mano alkio, vis dar noriu mėgautis tolimesnėmis žaidimo minutėmis. Neslėpsiu mano mėgstamiausias žanras yra nuotykiai, tad prieš leidžiantis į AC:O pasaulį, būtinai rekomenduoju pasirinkti „Exploration” metodą, kuris leis patirti atradimų ir nuotykių jausmą. Smagaus 🙂